Lietuvos vyskupų laiškas Visuomenės komunikavimo priemonių dienai
Lietuvos vyskupai Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos Vyskupų Konferencijos
plenariniame posėdyje be kito ko nutarė Lietuvoje, kaip ir Visuotinėje Bažnyčioje,
minėti Visuomenės komunikavimo priemonių dieną Kristaus žengimo į dangų – Šeštinių
šventėje. Lietuvoje Šeštinės švenčiamos šį sekmadienį, gegužės 28 d.
Lietuvos
vyskupų laiškas Visuomenės komunikavimo priemonių dienai
Brangūs broliai
ir seserys!
Prisikėlęs Viešpats prieš įžengdamas į Dangų pavedė Bažnyčiai eiti
ir skelbti Evangeliją visai kūrinijai (plg. Mk 16, 19). Sustiprinta Tėvo ir Sūnaus
meilės Dvasios Bažnyčia jau du tūkstančius metų ištikimai visoms kartoms skelbia apie
Jėzaus Kristaus, įsikūnijusios Tiesos, nuveiktą išganymo darbą. Siekdama, kad ši misija
būtų vaisinga ir Viešpaties žodis plistų bylodamas kiekvienam žmogui, ji nesvyruoja
naudotis visomis įmanomomis priemonėmis bei būdais, kurie padėtų pasiekti tiesos išsiilgusį
žmogų.
Tarp šių būdų ypatingą vaidmenį užima visuomenės komunikavimo priemonės.
Vatikano II Susirinkimo dekrete Inter mirifica sakoma: „Teisingas naudojimasis šiomis
[visuomenės komunikavimo] priemonėmis teikia žmonijai daug naudos, padėdamas dvasios
poilsiui bei lavinimui ir Dievo karalystės plėtimui bei stiprinimui“ (2).
Nūdienos
žmonija yra susaistyta tokiais glaudžiais ryšiais, kad dingsta erdvė ir nuotolis tarp
žmonių, o pasaulis susiaurėja iki laikraščio puslapio, televizoriaus ekrano ar interneto
lango. Viena vertus, tai leidžia žmonėms labiau pasijusti vienos šeimos nariais, neribotai
prieiti prie informacijos šaltinių, bendrauti tarpusavyje, kita vertus, žmogus tampa
itin pažeidžiamas.
Lietuvoje jau knygnešių gadynėje svarbus buvo religinio
turinio spausdintas žodis. Tarpukaryje dideliais tiražais ėjo katalikiška spauda.
Sovietinės priespaudos metais pogrindiniai krikščioniškos minties leidiniai suvaidino
nemenką vaidmenį mūsų šalies laisvėjimo procese.
Atgavus nepriklausomybę ir
įsigalėjus žodžio laisvei, žiniasklaida įgijo didelį pasitikėjimą visuomenės akyse.
Ji tapo įtakinga jėga formuojančia viešąją nuomonę ir aktyviai veikiančia visuomenės
gyvenimą. Bažnyčia sveikina žiniasklaidos pastangas visapusiškai informuoti apie aktualijas,
siekius išviešinti mūsų visuomenėje, valdžios struktūrose suvešėjusias negeroves,
atskleisti socialinės neteisybės apraiškas. Šia prasme Bažnyčia į žiniasklaidą žvelgia
kaip į partnerę, su kuria galima būti „tiesos tarnystės bendradarbiais“ (3 Jn, 8).
Tačiau
Bažnyčiai negali nekelti nerimo, kad žodžio laisvės vardu per žiniasklaidą suvedinėjamos
sąskaitos, skleidžiami gandai, žeminamas žmogaus orumas. Užsakomieji straipsniai ar
laidos sudaro prielaidas tarpti melo kultūrai, kuri tiesiogiai nusižengia Dekalogo
priesakui „Nemeluok!“ Šias tendencijas Bažnyčia laiko neigiamomis ir kviečia tiek
tikinčiuosius, tiek visus geravalius Lietuvos piliečius jas kritiškai vertinti.
Reali
alternatyva viešosioms manipuliacijoms – krikščioniška žiniasklaida. Jos atkaklus
darbas regimas tiek spausdinto žodžio pavidalu, tiek internetinėje erdvėje, girdimas
radijo bangomis yra neįkainojamas indėlis skleidžiant tai, ką vadiname amžinosiomis
vertybėmis. Tačiau laiko dvasia kelia naujus iššūkius. Krikščioniška žiniasklaida
turi ryžtingiau ir įtaigiau ugdyti sąmoningą tikintįjį, kuris geba skirti pelus nuo
grūdų, skaityti „laiko ženklus“, prisiimti atsakomybės dalį už Bažnyčios ir visuomenės
ateitį.
Suprasdami, kad pati viena krikščioniška žiniasklaida nėra pajėgi
susidoroti su jai iškylančiais uždaviniais, reiškiame susirūpinimą, kad ji nesulaukia
visapusiško Bažnyčios bendruomenės palaikymo. Ypač sunki yra jos materialinė būklė.
Todėl kviečiame jus, brangūs kunigai, raginti tikinčiuosius skaityti, pirkti ir platinti
katalikiškus leidinius, nes jūsų žodis ir užsidegimas yra svarus tikinčiųjų akyse.
Jums, katechetai, krikščioniška žiniasklaida gali tapti puikia parama skleidžiant
Dievo žodį jaunajai kartai. Ar ne paradoksalu, kad daugelio katalikų šeimų biudžetuose
atsiranda lėšų kasdieniam bulvariniam skaitalui ir brangiems vartotojišką gyvenseną
propaguojantiems žurnalams, bet pritrūksta kelių litų katalikiškiems leidiniams? Tad
norime priminti, kad išlaikyti savo žiniasklaidą yra visų katalikų pareiga. Tik sutelktų
pastangų dėka ji galės vaisingai veikti.
Visuotinė Bažnyčia jau keturiasdešimt
metų mini Visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Apie ją prisimindavome ir Lietuvoje,
tačiau norėdami atkreipti didesnį tikinčiųjų dėmesį į šiuolaikinius Gerosios Naujienos
skleidimo būdus nurodome nuolat minėti Visuomenės komunikavimo priemonių dieną Kristaus
Žengimo į dangų – Šeštinių šventėje. Kviečiame šią dieną kuo plačiau melstis už krikščionišką
žiniasklaidą, joje besidarbuojančius tikinčiuosius bei visus katalikus žurnalistus.
Būtų prasminga bendruomenėse pristatyti katalikišką žiniasklaidą, aptarti jos misiją.
Nuoširdžiai linkime, kad katalikiška žiniasklaida prisidėtų prie tikinčiųjų sąmoningumo,
o sąmoningi katalikai – prie savo žiniasklaidos augimo.
NB. Gerbiamieji
klebonai, prašome šį laišką paskelbti per Šeštines ir nuo šiol šią dieną organizuoti
rinkliavas, kurios bendruomenės nuožiūra būtų skirtos katalikiškai spaudai, radijo
programoms, interneto svetainėms palaikyti, katalikiškiems leidiniams prenumeruoti
stokojantiems ir parapijų skaitykloms.