Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI priėmė šiomis dienomis vykstančios Italijos
vyskupų konferencijos plenarinės asamblėjos dalyvius. Italijos vyskupams popiežius
kalbėjo apie naujų kunigų rengimą, nes ši tema yra viena svarbiausių ir italų vyskupų
susitikime, o taip pat apie Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimą ir būtinumą teisingai
suprasti Bažnyčios ir Valstybės atskyrimo principą.
Kalbėdamas apie kunigų
parengimą, kad jie sugebėtų veiksmingai vykdyti evangelizavimo misiją dabartiniais
laikais, popiežius visų prima atkreipė dėmesį į deramą kandidatų į kunigus atranką.
Reikia rimtai ištirti kandidatų asmeninį pasiryžimą ir sugebėjimą prisiimti visus
įsipareigojimus, susijusius su būsima tarnyste. Kunigas visu savo gyvenimu turi stengtis
būti panašus į Kristų, turi visu savo gyvenimu sekti tą, kurio vardu vykdo sielovadinę
misiją.
Italijos vyskupams sakytos kalbos antroje dalyje, popiežius perėjo
prie Bažnyčios ir Valstybė santykių temos. Kaip rašiau savo enciklikoje „Deus Caritas
est“,- sakė popiežius,- krikščionybės fundamentalios struktūros dalis yra įsitikinimas,
kad turime atiduoti Ciesoriui, tai kas Ciesoriaus, Dievui – kas Dievo. Pasaulietinės
valdžios ir Bažnyčios atskyrimą ir tarpusavio autonomiją Bažnyčia ne tik pripažįsta,
bet ja džiaugiasi, būdama įsitikinusi, kad toks atskyrimas yra svarbus laimėjimas
žmonijos pažangos kelyje, garantuojantis Bažnyčiai sąlygas geriau vykdyti jai skirtą
išganymo misiją. Tačiau tuo pat metu, būtent dėl to, kad vykdo išganymo misiją, Bažnyčia
negali atsisakyti teisės kalbėti žmonių sąžinėms, siūlyti socialinę doktriną, kalbėti
apie žmogaus prigimtį ir pašaukimą, žadinti žmonių dvasines ir moralines jėgas, kalbėti
apie bendrą gėrį. Antra vertus, teisingai suprantamas valstybės pasaulietiškumas negali
neigti moralinių vertybių svarbos visuomenės gerovei. Jei Bažnyčia dabartinėmis sąlygomis
primena pamatinius etinius principus, būdingus Europos krikščioniškai dvasinei tradicijai,
ji nemano, kad pažeidžia valstybės pasaulietiškumą, bet priešingai – Bažnyčia yra
įsitikinusi, kad kalbėdama apie moralines vertybes ir gindamas žmogaus asmens orumą
ji tarnauja visuomenės pažangai ir gerovei. (jm)