Penki nauji ambasadoriai įteikė popiežiui skiriamuosius raštus.

Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI taip pat priėmė penkių nereziduojančių naujų ambasadorių prie Šv. Sosto skiriamuosius raštus. Reziduojantieji ambasadoriai kredencialų įteikimo proga priimami atskirose popiežiaus audiencijose. Tuo tarpu nereziduojantieji, tai yra tie ambasadoriai prie Šv. Sosto, kurie savo šalims atstovauja taip pat ir kitose valstybėse ir gyvena ne Romoje, kredencialus įteikia ne pavieniui, o grupėmis po kelis ambasadorius. Tokioje kolektyvinėje skiriamųjų raštų įteikimo audiencijoje ketvirtadienio rytą su popiežiumi susitiko naujieji Australijos, Čado, Indijos, Moldovos ir Žaliojo Kyšulio ambasadoriai prie Šv. Sosto. Kartu su kredencialais jie popiežiui įteikė taip pat šiai progai skirtų savo kalbų tekstus; taip pat ir popiežius kiekvienam ambasadoriui atskirai kalbos nesakė, o tik įteikė tekstą. Po to popiežius perskaitė visiems penkiems naujiems ambasadoriams skirtą bendrą sveikinimo kalbą.

Joje Benediktas XVI priminė tikslus, kurių dalyvavimu tarptautinės bendruomenės gyvenime siekia Šv. Sostas. Pagrindinis tikslas yra taika ir visų pasaulio gyventojų broliška santarvė. Jūs priklausote didžiajai šeimai diplomatų, kurie visame pasaulyje stengiasi tiesti tiltus tarp valstybių ir siekia taikos įtvirtinimo ir glaudesnių santykių tarp tautų tiek ekonominių mainų, tiek kultūrinio bendradarbiavimo srityse,- sakė popiežius. Tačiau kartu visi žinome, kad neįmanoma taikos įtvirtinti tik vienkartiniais sprendimais ir valstybių susitarimais, bet kad taikos kūrimo procese privalo organiškai dalyvauti kiekvienas žmogus. Kiekvienas privalo bendrą gėrį kelti aukščiau savo dalinių interesų; niekam nevalia užsidaryti savo asmeniniame, klasiniame ar tautiniame egoizme. Dabartiniais globalizacijos laikais svarbu suprasti, kad tarptautiniai politiniai sprendimai negali būti priimami vadovaujantis vien ekonominiais išskaičiavimais ar pelno kriterijais. Negalima toleruoti didelės dalies pasaulio gyventojų skurdo, besaikio žemės resursų eikvojimo ir gamtos teršimo. Negalima sutikti su tokia trumparege pasaulio ateities vizija. Esame visi už visus atsakingi. Nieks neturi teisės apsimetinėdamas sakyti kaip Kainas Pradžios Knygoje: „Argi aš esu savo brolio sargas!?“.

Savo kalboje popiežius palietė ir religijos laisvę, nes vien materialinė gerovė žmogaus netenkina, nepasotina jo širdies ir dėl to svarbu, kad jokie apribojimai nevaržytų žmogaus dvasios laisvės. Kur žmonės garantuota individuali ir bendruomeninė religijos laisvė, ten ir visuomenės gyvenimas yra kur kas pažangesnis,- sakė popiežius. (jm)