Apie "Da Vinčio kodą"

Šiuo metu daug kalbama apie Dano Browno romaną „Da Vinčio kodas“ ir apie šiomis dienomis daugelio pasaulio šalių kino salėse pasirodantį filmą, kurio scenarijus sukurtas būtent pagal tą milžiniškas kontroversijas sukėlusią knygą. Diskusijose dalyvauja ir Bažnyčios atstovai, nes knygos siužetas tiesiogiai palietė fundamentalias krikščionių tikėjimo tiesas.

Jei „Da Vinčio kodą“ būtų galima laikyti tik rašytojo sugalvota fikcija, tik literatūrine išmone, problema gal būtų ne tokia rimta. Juk neuždrausi kuriant detektyvinį siužetą nuklysti ir į religijos ir Bažnyčios istorijos sferas ir jas savaip interpretuoti. Vis dėlto, kūrybos laisvės argumentas čia nėra pakankamai svarus. Prisiminkime kas dėjosi kai prieš kelis mėnesius buvo iškilęs Mahometo karikatūrų skandalas. Visi tada puolė kalbėti apie religinių jausmų įžeidimą, apie neleistiną provokaciją ir tyčiojimąsi iš žmonių šventų jausmų. Kai panašiai tyčiojamasi iš krikščionybės, nieks iš šalies nestoja jos ginti. Tačiau, šiuo atveju, svarbus ne vien nekorektiškas ir melagingas krikščionybės tiesų ir Bažnyčios istorijos interpretavimas. Kur kas didesnės problema yra ta – kad eilinis šiuolaikinis žmogus, dažniausiai netgi pakrikštytas ir krikščioniškai susituokęs, perskaito Dano Browno knygą ir patiki viskuo kas joje parašyta. Paimkime patį didžiausią krikščionybės įžeidimą – tvirtinimą, kad Kristaus dievybę, politinės valdžios spaudžiamas, „sugalvojo“ Nikėjos Susirinkimas, vykęs 325 metais. Tai tvirtindamas knygos autorius puikiai žino, kad sako netiesą. Nėra jokių abejonių, kad krikščionys nuo pat pradžių tikėjo Kristaus dieviškumu. Paskaitykime, ką apie 40 metus, tai yra beveik trimis šimtais metų anksčiau už Nikėjos Susirinkimą, apie Kristų rašo apaštalas Paulius: „Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu...“. Vadinasi, Brownas sąmoningai meluoja ir sąmoningai savo prasimanymus adresuoja tikėjimo pagrindą po kojomis prarandančiam pakrikštytam, bet nuo krikščionybės jau ganėtinai nutolusiam žmogui.

Belieka Browno knygos, o dabar ir filmo pasirodyme įžvelgti pozityvią pusę: tai, kad šitas komercinis nesąmonių kokteilis vis dėlto sužadins susidomėjimą tikrąja tiesa apie tuos dalykus, kurie knygoje ir filme pristatyti tendencingai arba išvis melagingai. (jm)