Kitą savaitę, nuo gegužės 25-osios iki 28-osios, popiežius Benediktas XVI lankysis
Lenkijoje. Pagrindinis šio vizito ypatumas tikriausiai bus tas, kad Lenkijoje lankysis
jau ne lenkų tautybės popiežius Jonas Paulius II, bet jo įpėdinis. Nuo 1979 iki 2002
metų popiežius Jonas Paulius II aštuonis kartus lankėsi Lenkijoje; iš Lenkijos kilęs
popiežius aštuonis kartus buvo grįžęs į savo gimtąją šalį. Benediktas XVI atvyksta
į didžiojo popiežiaus Jono Pauliaus II gimtąją šalį padėkoti už ilgą ir gilius pėdsakus
pastarųjų dešimtmečių Bažnyčios ir pasaulio istorijoje palikusį savo pirmtako pontifikatą.
Reikšmingas šios popiežiaus kelionės momentas bus taip pat vizitas Auschwitzo koncentracijos
stovykloje. Nors kalbant apie vienų žmonių nusikaltimus arba kitų kančias ir heroizmą
tautybė neturi jokios reikšmės, tačiau, bent jau tarptautinės žiniasklaidos komentaruose,
nelieka nepastebėta, jog toje kančios vietoje lankysis vokiečių tautybės popiežius.
Benedikto
XVI vizitas Lenkijoje taip pat žymės tam tikrą naują Lenkijos visuomenės socialinės
raidos etapą, panašiai kaip ankstesnieji popiežiaus Jono Pauliaus II vizitai žymėjo
Bažnyčios ir visuomenės ėjimo iš priespaudos į laisvę etapus.
Kai popiežius
Jonas Paulius II tuoj po išrinkimo pirmą kartą 1979 metais nuvyko į Lenkiją, šalis
dar gyveno stagnavusio realaus socializmo laikais. Šv. Tėvo vizitas suteikė lemtingą
impulsą Solidarumo judėjimo gimimui ir laisvėjimo procesui, kuris užsibaigė demokratinės
santvarkos atkūrimu. Vis dėlto, pradinis idealizmas greit virto konstatavimu, kad
visuomenei reikia ne tik socialinių ir ekonominių permainų, bet taip pat moralinio
atgimimo. Raginimai vengti susiskaldymo, neleisti viešpatauti ambicijoms, iš naujo
įsiklausyti į Dekalogą vyravo popiežiaus kelionių homilijose ir kalbose. Per pastaruosius
keliolika demokratiško gyvenimo metų gerokai pasikeitė šalies ekonominis gyvenimas,
Lenkija padarė didelę pažangą daugelyje sričių. Tačiau taip pat išryškėjo ir gilūs
kontrastai, išaugo bedarbystė ir nelygybė. Paradoksalu, bet buvusieji komunistų partijos
veikėjai tapo naujais fabrikantais ir liberalais, beje, kaip ir kitose panašaus likimo
Europos valstybėse. Būtent šioms naujoms postkomunistinės valstybės problemoms buvo
skirti Jono Pauliaus II žodžiai paskutiniųjų vizitų Lenkijoje metu.
Benediktas
XVI atvyks į vėl šiek tiek pakitusią Lenkiją. Pagrindinis skirtumas tarp paskutinio
Jono Pauliaus II apsilankymo 2002 metais ir dabartinio Benedikto XVI vizito yra pakitusi
politinė situacija. Lenkiją valdo jau ne buvę komunistai, bet buvęs Solidarumas, susiskaldęs
ir gerokai nutolęs nuo savo pirmykščio idealizmo. Pernai vykusius rinkimus laimėjo
dvi iš Solidarumo judėjimo savo kildinančios partijos: viena - socialinė ir nacionalistinė;
kita - liberalesnė ir labiau orientuota į paneuropinį bendradarbiavimą. Abi ios partijos
nesugeba surasti bendros kalbos. Socialinė partija, turinti nežymią persvarą, bet
neturinti parlamentinės daugumos, formuodama vyriausybę sudarė neaiškias koalicijas
su radikaliomis populistų grupuotėmis. Neantraeilį vaidmenį pastaraisiais mėnesiais
suvaidino Marijos radijas – kalbantis katalikams, bet neatstovaujantis Lenkijos vyskupams.
Beje, dėl politinio šališkumo Lenkijos Marijos radijas buvo pašalintas iš tarptautinio
Marijos radijo tinklo, o pastarosiomis savaitėmis net Šv. Sostas paprašė Lenkijos
vyskupų sudrausminti su viena partija susidėjusius Marijos radijo vadovus. Vienu žodžiu,
užvertusi postkomunizmo puslapį, Lenkija dabar turi įveikti politikų ambicijas ir
populizmą, manipuliuojantį žmonių patriotizmu ir religingumu.
Ką šis vizitas
atneš Lenkijos Bažnyčiai? Visų pirma Lenkijos Bažnyčia labiau įsisąmonins savo vietą
visuotinėje Bažnyčioje. Žmonių religinis sąmoningumas Lenkijoje yra gana aukštas;
daug žmonių, taip pat ir jaunimo, aktyviai dalyvauja bendruomenių gyvenime, tačiau
daugelis, gal net ir nesąmoningai, savo katalikiškumą tapatina su tautiškumu. Būtent
čia daugiausia tikimasi iš naujo popiežiaus vizito. Tikimasi, kad Lenkijos katalikų
popiežiaus vizitą išgyvens kaip Bažnyčios visuotinumo šventę. (jm)