Nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo Jungtinių Tautų organizacijoje kalbos apie vystimąsi
ir kovos prieš terorizmą strategiją
Arkivyskupas Celestino Migliore, Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų
Organizacijoje, šiomis dienomis išreiškė Šventojo Sosto poziciją darnaus vystimosi
ir kovos prieš terorizmą klausimais.
Pirmuoju klausimu arkivyskupas Migliore
pasisakė Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominės ir socialinės tarybos komisijos,
skirtos darnaus vystimosi problemoms, posėdyje.
Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas
pabrėžė, jog tam, kad vystimasis būtų darnus, valstybių vystimosi programose aplinkosauga
ir socialinių žmogaus gyvenimo standartų kėlimas turi būti sujungti į vieną. Socialinis
vystimasis, paremtas natūralios aplinkos griovimu, nėra racionalus ir tinkamas, nes
dėl trumpalaikių individualių tikslų žmonės rizikuoja negrąžinamai sunaikinti savo
vaikų gyvenamąją aplinką. Iš čia kyla poreikis ugdyti žmonių ir tautų atsakomybę už
mūsų planetą.
Arkivyskupas Migliore apžvelgė keletą faktorių, nuo kurių ypatingai
priklauso ištisų tautų gyvenimo lygis ir į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį
ruošiant vystimosi programas.
Visų pirma, tai geriamo vandens išteklių problema.
Po 20 metų geriamo vandens kiekis vienam žmogui sudarys tik trečdalį to kiekio, kuris
buvo 1950 metais ir 2025 metais trečdalis planetos tautų susidurs su katastrofiškai
mažais geriamo vandens ištekliais. Jei šiandien apie pusantro milijardo žmonių neturi
prieigos prie švaraus vandens, o tai yra 34 000 žmonių mirčių kasdien priežastis,
tai 2025 metais šis skaičius gali padidėti iki trijų milijardų. Su vandens ištekliais
yra susiję ir maisto gamyba bei vartojimas, mitybinis saugumas. Lieka konstatuoti,
jog švaraus geriamo vandens ištekliai yra susiję su bendru socialiniu vystimusi. Sprendimai
šiuo klausimu turi būti daromi globaliniu lygiu, mat vandens problema yra susijusi
ir su pasauliniais klimato pokyčiais, išprovokuotais žmogaus veiklos. Šiandien to
niekas nebegali neigti.
Energijos ištekliai taipogi neabejotinai yra viena
iš centrinių vystimosi problemų. Elektros energijos prieinamumas yra viena iš pagrindinių
sąlygų ištrūkimui iš skurdo rato, o statistiniai duomenys rodo, jog šiandien apie
pusantro milijardo žmonių galimybės naudotis elektros energija yra ribotos. Kalbant
apie energiją, nepaprastai svarbu ieškoti atsinaujinančių ar nepasibaigiančių elektros
išteklių. Todėl ypatingai turi būti remiama mokslinio sektoriaus, kuris dirba šioje
srityje ir ieško naujų žmogui ir gamtai nekenkiančių energijos gamybos technologijų,
veikla.
Švarios ir pakankamos energijos gamybos technologijos paieškos bei
esamų tobulinimas yra susieti su transporto sektoriumi, kuris, dėl automobilių išmetamų
dujų, yra didžiausias planetos taršos šaltinis. Suvokiant šių iššūkių apimtį, gal
jau atėjo metas Jungtinių Tautų aplinkosaugos programą reorganizuoti į solidžią ir
stiprią aplinkos apsaugos instituciją, kuri būtų pajėgi atsakyti į tuos iššūkius?
Antruoju
klausimu, liečiančiu terorizmą, arkivyskupas Migliore pasisakė Jungtinių Tautų Generalinės
asamblėjos neformaliose konsultacijose dėl visuotinės strategijos prieš terorizmą
ir ruošiamos konvencijos šia tema.
Pasak jo, yra teisinga griežtai pasmerkti
terorizmą, nes nėra jokio pateisinimo nekaltų ir neginkluotų civilių žudymui. Tad
Šventasis Sostas remia tokio juridinio instrumento, kaip kad tarptautinė konvencija,
ruošimą ir tikisi, jog pavyks rasti visoms valstybėms priimtiną bendrą pamatą anti-teroristinėms
strategijoms.
Terorizmo fenomenas nėra tik politinis reiškinys, bet turi taipogi
socialines, kultūrines, religines ir ideologines šaknis. Iš to seka, kad strategija
prieš terorizmą turi atsižvelgti ir į šiuos faktorius, pavyzdžiui, į emigrantų bendruomenių
kultūrinę, ekonominę ir politinę integraciją jas priėmusioje šalyje. Svarbus yra socialinio
teisingumo įgyvendinimas.
Prie terorizmo skatinimo bei plitimo ir, atvirkščiai,
išnykimo prisideda komunikacijos priemonės – žiniasklaida ir internetas. Kadangi komunikacijos
priemonės peržengė vienos kurios šalies ribas, tai dar viena priežastis, dėl kurios
reikia globalaus sprendimo. Kovą prieš terorizmą reikia derinti su jau priimtomis
Jungtinių Tautų Organizacijos nuostatomis dėl lengvųjų ginklų neplatinimo, dėl pavojingų
branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų griežtos kontrolės valstybiniu ir tarpvalstybiniu
lygiu.
Be abejo, prie terorizmo reiškinio mažėjimo prisideda tarpreliginis
bei tarpkultūrinis dialogas ir šioje srityje, anot arkivyskupo Celestino Migliore,
Šventasis Sostas deda dideles pastangas. Vis tik yra viena būtina sąlyga, be kurios
abipusiškas dialogas negali vykti – visos pusės turi pripažinti ir gerbti žmogaus
asmens orumą. Moralinis faktorius yra svarbus, nes jis iš vidaus pasiekia tas vietas,
kur gimsta terorizmas – žmonių širdis ir protus. (rk)