2006-05-11 17:04:11

Popiežiaus Benedikto XVI kalba Kanados vyskupams


Vienoje iš ankstesnių mūsų laidų jau buvome pranešę, kad nuo gegužės 1 iki gegužės 15 dienos Vatikane su vizitu „ad Limina Apostolorum“ lankosi Kanados Kvebeko srities vyskupai. Popiežius Benediktas XVI jau priėmė kelias mažesnes Kanados vyskupų grupes ir išklausė individualias Kanados ganytojų ataskaitas už jiems patikėtas vyskupijas, o gegužės 11, ketvirtadienį, priėmė visus vyskupus ir pasakė jiems kalbą.

Šventasis Tėvas padėkojo vyskupams už jų vizitą, už nuoširdų pasidalinimą savo rūpesčiais bei viltimis su Petro Įpėdiniu ir jo bendradarbiais, už progą kartu apmąstyti bendrą Kanados sielovadinį kontekstą, kuris pasižymi religiniu bei kultūriniu pliuralizmu, augančiu subjektyvizmu ir sekuliarizmu.

Pasak popiežiaus, tinkamas Kanados katalikų Bažnyčios veikimo būdas tokiame kontekste būtų Eucharistijos prasmės suvokimo gilinimas ir eucharistinės praktikos. Eucharistija yra katalikų Bažnyčios gyvenimo centre ir tikintieji turi tūrėti gyvą supratimą, kaip svarbu jų tikėjimo augimui ir brandai dalyvavimas sekmadieniniame Eucharistijos šventimo susirinkime, Šventosiose Mišiose. Eucharistija yra krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė, Bažnyčios pamatas ir jos rišamoji medžiaga. Todėl, pabrėžė popiežius Benediktas, vyskupų pareiga yra padaryti viską, kas jų galioje, nepaisant vis didėjančių sunkumų, kad sekmadienio Mišių šventimas būtų visad išlaikytas ir kad tikintieji galėtų jose dalyvauti. Eucharistijos priėmimas nepasibaigia pasibaigus Šventosioms Mišioms – šis šviesos sakramentas išsiskleidžia žmogaus širdyje ir suteikia vidinės stiprybės kasdieninėms užduotims įveikti.

Kunigų skaičiaus mažėjimas lemia, kad kai kur sekmadieninis Eucharistijos šventimas tampa retas ar net visai išnyksta. Todėl kartu su Eucharistijos svarba Šventasis Tėvas pabrėžė ir kunigo figūros bei tarnystės svarbą, kurios tikinčiųjų bendruomenėje niekas negali pakeisti. Autentiškas kunigystės suvokimas reikalauja nuolatinio rūpesčio pašaukimų sielovada, kuri leistų jaunuoliams pilnai atsiliepti į Dievo kvietimą tarnauti savo broliams ir seserims. Tas pats galioja kalbant ir apie jaunų vaikinų bei merginų vienuolinių pašaukimų atpažinimą bei subrandinimą. Savo ruožtu, pašaukimų sielovada vargu ar įmanoma be brandžios teologijos ir tinkamos katechezės, kurios leistų vaikams ir jaunuoliams giliai suvokti krikščioniško gyvenimo tiesas ir paslaptis.

Bet šalia rūpesčių yra ir realių vilties ženklų. Popiežius pasidžiaugė, jog Pasaulinės jaunimo dienos, vykusios Toronte 2002 metais, davė teigiamų vaisių ir patraukė nemažai Kanados jaunuolių, o neseniai pasibaigę Eucharistijos metai, kurių metu jie buvo skatinami adoruoti ir kontempliuoti Eucharistiją, jiems suteikė galimybę labiau dvasiškai ir krikščioniškai subręsti. 2008 metais, keturių šimtų metų Kvebeko įkūrimo sukakties proga, čia vyks Tarptautinis Eucharistinis Kongresas, dar vienas svarbus Kanados Bažnyčios gyvenimo įvykis, pratęsiantis ankstesniuosius.

Šventasis Tėvas taipogi paskatino Kanados vyskupus padėti vienuolinėms šeimoms, kurių nariai visą savo gyvenimą skiria išskirtinai maldai ir tarnavimui silpniausiems visuomenės nariams – vargšams, seneliams, vaikams, ligoniams. Vyskupų pareiga yra padėti kiekvienai vienuolinei šeimai išgyventi savo pašaukimą, tačiau, reikalui esant, taipogi priminti, jog darbų gausa neturi užgožti dvasinio gyvenimo ir suvokimo, jog vien Dievo gana žmogaus egzistencijos pilnatvei. Kadangi pašvęstasis vienuolinis gyvenimas yra Dievo dovana Bažnyčiai, ganytojai turi užtikrinti, kad vienuolinės bendruomenės gyvenimas bei veikla vyktų gilioje vienybėje su visais Bažnyčios nariais, su pačia Bažnyčia ir jos ganytojais. Kita vertus, Dievui pasišventusieji taipogi turi gilinti jausmą, kad jų bendruomenė yra dar didesnės šeimos dalis ir ieškoti glaudžios vienybės su Bažnyčia.

Galiausiai, palinkėjęs taikos ir ramybės, popiežius Benediktas XVI suteikė Kanados ganytojams, o per juos ir visiems Kanados tikintiesiems, Apaštalinį Palaiminimą. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.