Sekmadienį Italijoje ir Indijoje paskelbti trys nauji palaimintieji.

Šventojo Tėvo dekretais sekmadienį buvo paskelbti trys nauji Bažnyčios palaimintieji. Dviejų italų katalikų ir vieno Indijos sirų malabarų apeigų kataliko beatifikacijos apeigos vyko Milane ir Ramapurame, Indijoje.

Indijoje Ramapuram mieste, šalies pietvakariuose esančioje Keralos valstijoje, sekmadienį vykusioje beatifikacijos iškilmėje, į altorių garbę buvo iškeltas kunigas Augustinas Thevarparamil, vargšų ir visuomenės atstumtųjų apaštalas. Gimęs 1891 metais, 1921 metais priėmęs kunigystės šventimus, kunigas Augustinas visą savo gyvenimą skyrė didžiausiame varge gyvenantiems žmonėms, kuriuos tradicinė induistiška visuomenė visiškai ignoruoja tiek dėl materialinio skurdo, tiek dėl priklausymo žemiausiai, vadinamajai neliečiamųjų kastai. Keralos valstijoje, kur krikščionys sudaro maždaug penktadalį gyventojų, žemiausios kastos žmonėms vienintelis išsigelbėjimas yra karitatyvinė parama. Čia reikia pabrėžti, kad Keralos valstijoje gyvenančių krikščionių žymi dalis, taip pat ir palaimintas kunigas Augustinas, priklauso savas apeigas ir ilgą savitą istoriją turinčiai sirų – malabarų Bažnyčiai. Ši bendruomenė save kildina iš apaštalo Tomo misijinės veiklos. Kai tuo tarpu lotynų apeigų Indijos katalikų bendruomenės jau yra naujųjų laikų evangelizacijos vaisiai. Palaimintasis kunigas Augustinas, kilęs iš vietinių malabarų ir apaštalaudamas tarp vietinių žmonių, buvo savas tarp savųjų. Savo globotinius jis vadindavo „mano vaikeliai“, o šie kunigą Augustiną meiliai vadindavo „mažuoju kunigu“. Apaštalaudamas tarp Keralos lūšnynų gyventojų jis praleido visą savo ilgą gyvenimą. Mirė sulaukęs 82 metų, visų mylimas ir vadinamas šventuoju.

Kitoje sekmadienį vykusioje beatifikacijos iškilmėje, Milane, palaimintaisiais buvo paskelbti du vietiniai kunigai: devynioliktame amžiuje gyvenęs kun. Luigi Biraghi ir dvidešimtajame – kunigas Luigi Monza.

Devynioliktasis amžius Šiaurės Italijai buvo ypatingas ir sudėtingas tiek socialine, kultūrine ir dvasine, tiek ir politine prasme. Buvusi Austrovengrijos imperijos provincija tapo Italijos karalystės dalimi. Italijos nacionalinis judėjimas greta uolaus patriotizmo, savyje slėpė taip pat antikrikščioniškas masoniškas sroves. Bažnyčiai tai buvo sunkių sprendimų ir nelengvo darbo metas. Bažnyčia, viena vertus, palaikė nacionalinės vienybės idėją, bet antra vertus, negalėjo sutikti su visa nacionalinio judėjimo ideologija. Šiame kontekste kunigas Luigi Biraghi užėmė gana svarbią vietą. Eruditas, teologijos, istorijos ir archeologijos specialistas, jis buvo vienas svarbiausių to meto katalikų intelektualų. Jam buvo pavesta vadovauti, ir tuo metu, ir šiandien, svarbiai ir prestižinei, Milano Šv. Ambraziejaus bibliotekai. Tačiau intelektualo pašaukimą jis sugebėjo puikiai derinti su giliu asmeniniu dvasingumu. Ir būtent iš šitos erudicijos ir dvasingumo sintezės gimė jo įsteigta nauja seserų vienuolių kongregacija, pavadinta Šv. Ambraziejaus sesers Marcelinos vardu. Seserų Marcelinietės ėmėsi Šiaurės Italijos jaunimo krikščioniško auklėjimo.

Kitas palaimintuoju paskelbtas Milano arkivyskupijos kunigas – Luigi Monza gyveno dvidešimtojo amžiaus primoje pusėje, kuri irgi buvo Italijai ir jos Bažnyčiai nelengvas metas. Krikščionišką kultūrinį ir visuomeninį veikimą reikėjo ginti nuo tuo metu į visas gyvenimo sritis brukamos fašistinės ideologijos. 1936 metais kunigas Monza buvo apkaltintas jaunimo kurstymu prieš valdžią ir areštuotas. Vis dėlto, režimas nedrįso susidoroti su nepaklusniu kunigu. Po kelis mėnesius trukusios teismo bylos kunigas buvo išteisintas. Nauji iššūkiai Bažnyčios laukė pasibaigus II pasauliniam karui – reikėjo padėti visuomenei keltis iš materialinių ir moralinių griuvėsių. Būtent pastaruoju tikslu kunigas Luigi Monza įkūrė „Mūsų šeimą“, tai yra vienuolinę kongregaciją, kurios charizma – vaikų ir jaunimo švietimas, auklėjimas, o taip pat, rėmėjų dėka, materialinė pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams ir našlaičiams. Įkurta Šiaurės Italijoje, šiandien ši kongregacija darbuojasi taip pat Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Neseniai mūsų laidose minėjome, kad popiežius Benediktas XVI davė leidimą Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui paskelbti 22 naujus dekretus, kuriais patvirtinami būsimų šventųjų ir palaimintųjų užtarimu įvykę stebuklai, jų kankinystė arba herojiškos dorybės.

Septyni dekretai patvirtino keturių palaimintųjų ir trijų Dievo tarnų užtarimu įvykusius stebuklus. Kiti septyni dekretai patvirtinto 54 Dievo tarnų ir būsimų palaimintųjų kankinystę. Dar aštuoni dekretai pripažinto aštuonių kandidatų į palaimintuosius herojiškas dorybes. Dekretų patvirtinimas reiškia, kad artimiausiu metu bus papildyti Bažnyčios šventųjų ir palaimintųjų sąrašai. Pagal popiežiaus Benedikto XVI įvestą ankščiau Bažnyčioje galiojusią tvarką, palaimintųjų skelbimo dekretai popiežiaus vardu būna skelbiami toje vietinėje Bažnyčioje, su kuria gyvenimu ir darbais yra susiję naujieji palaimintieji. Tuo tarpu palaimintuosius šventaisiais skelbia tik pats popiežius.

Popiežius Benediktas XVI apie tai užsiminė neseniai paskelbtame laiške Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui. Popiežius pažymėjo, kad Vatikano II susirinkimo mokymo apie vyskupų kolegialumą šviesoje labai tinka dar labai įtraukti vietinius vyskupus į Šventųjų skelbimo procedūras. Dėl šios priežasties, netukus po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XVI nutarė dar daugiau paryškinti esminį skirtumą tarp beatifikacijos ir kanonizacijos, ypač per apeigų šventimą. Beatifikacijos apeigose turėtų būtų daugiau matomas vietinės Bažnyčios dalyvavimas, tačiau leidimą Dievo tarno kultui gali suteikti tiktai popiežius.

Todėl naujų palaimintųjų skelbimo vieta ir data nuo popiežiaus Benedikto pontifikato pradžios labiau įpareigoja vietines Bažnyčias ir jų vyskupus. Pagal jau minėtus 22 naujus dekretus kada nors netolimoje ateityje popiežius patvirtins kultą 4 naujų šventųjų ir 57 naujų palaimintųjų. Apeigų datos bus paskelbtos ateityje.

Tačiau jau dabar yra žinoma, kad per ateinančius penkis mėnesius įvyks dar keturios beatifikacijos Italijoje, Portugalijoje ir Brazilijoje. Pirmoji įvyks Neapolyje, gegužės 14 d. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins Neapolyje vadovaus Dievo tarnaitės Maria Grazia Tarallo, sesers Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Marijos beatifikacijos iškilmėms ir perskaitys popie˛iaus Benedikto XVI dekretą. Būsima palaimintoji, XX amžiuje mirusi Maria Grazia Tarallo, priklausė Eucharistijos adoruotojų seserų kongregacijai.

Gegužės 28 d., Portugalijoje vyks sesers Jėzaus numylėtosios Ritos beatifikacijos apeigos. Popiežiaus vardu joms vadovaus portugalų kilmės Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Taip pat šiose apeigose kardinolas Jose Saraiva Martins perskaitys popiežiaus dekretą, kuriuo į altorių garbę bus iškelta XX amžiuje vienuolinę kongregaciją, Jėzaus, Marijos ir Juozapo seserų Institutą įkūrusi portugalė.

Birželio 15ąją Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas vyks į Braziliją, kur Belo Horizonte arkivyskupijoje vadovaus kunigo Eustachijaus van Lieshout beatifikacijai. Iš Olandijos kilęs Dievo tarnas kun. van Lieshout mirė 1943 metais.

Rugsėjo 17 d., šiaurės Italijos Brescia mieste palaimintuoju bus paskelbtas diecezinis kunigas, 1930 metais miręs Mose Tovini. Ir šioms apeigoms, paskelbęs Šv. Tėvo dekretą, vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. (sk)