Popiežiškoji sveikatos sielovados tarybos pirmininkas kalba apie Aids prevencijos problemą

Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas, kardinolas Lozano Barragan, su Vatikano Radiju kalbėjo apie AIDS epidemijos problemą.

Nors žiniasklaidos dėmesys AIDS epidemijai yra sumažėjęs, apie ją nebekalbama apokaliptiniais tonais, tačiau ši liga nusineša vis didesnį skaičių žmonių gyvybių. Kardinolas Barragan pažymėjo, kad sergančių AIDS skaičius pasaulyje šiandien pasiekė apie 42 milijonus. 2001 metų duomenimis jų buvo apie 37 milijonus. Pagal statistikų duomenis, vienam sergančiajam AIDS tenka apie tris žmogaus imuniteto viruso nešiotojus. Taigi, iš viso epidemija yra užsikrėtę apie 168 milijonai žmonių. Mirusių nuo šios baisios ligos skaičius 2005 metais siekė apie 3 milijonus. Toks epidemijos mastas nebėra tik pavienio žmogaus sveikatos problema, tačiau dėl tragiškų pasekmių ištisų tautų socialiniam, ekonominiam bei politiniam gyvenimui tampa iššūkiu valstybėms, tarptautinėms organizacijoms, visai tarptautinei bendruomenei, o taip pat ir Bažnyčiai.

Jos įsipareigojimas šioje srityje yra išties didžiulis. Kas ketvirtas AIDS epidemija užsikrėtęs žmogus yra slaugomas vienaip ar kitaip su Bažnyčia susijusiose institucijose, o vadinamosiose Trečiojo Pasaulio šalyse, kuriose vyrauja didžiausias skurdas ir kuriose labai retai pats žmogus turi galimybių savimi pasirūpinti, Bažnyčios slaugomų ligonių santykis yra dar didesnis.

Kai kalbama apie AIDS, neišvengiamai kyla nelengvi gydymo ir prevencijos klausimai. Brangūs ir efektyvūs ligos eigą sustabdantys vaistai kol kas yra prieinami tik 5 nuošimčiams ligonių, dažniausiai iš turtingų ir išvystytas sveikatos apsaugos sistemas turinčių valstybių. Didelis laimėjimas šioje srityje yra tai, kad pagaliau pradėti tiekti vaistai į neturtingas valstybes už daug mažesnę kainą, nei kad anksčiau būdavo reikalaujama. Tačiau pats veiksmingiausias vaistas nuo AIDS yra užsikrėtimo prevencija. Kadangi mirtinas virusas daugiausia plinta per lytinius santykius, toliau rašoma laiške, efektyviausias būdas yra lytinių santykių prevencija. Kaip tai suprasti? Žmogaus lytiškumas paliečia ir persmelkia visas jo dimensijas. Todėl čia iškyla ir vertybių klausimas. Pasak kardinolo Barragan, seksualinių santykių prevencija turi remtis teisinga seksualumo samprata ir praktika. Labiausiai liga plinta ten, kur seksualumas suvokiamas tik kaip malonumo šaltinis be jokio kito tikslo. Tuo tarpu reikia suvokti, kad giliausia seksualumo prasmė yra savęs dovana meilėje. Toks suvokimas veda į seksualumo praktikavimą tik tarp sutuoktinių. Taigi, šeimos institucijos stiprinimas ženkliai prisideda prie AIDS prevencijos. Tokia katalikų Bažnyčios pozicija dažnai susikerta su nuomonėmis, kurios nežiūri į AIDS plitimo prevenciją per vertybinę prizmę, bet greičiau ją traktuoja instrumentiniu požiūriu ir ragina naudoti prezervatyvus. Dėl ankščiau minėtų vertybinių motyvų, dėl šeimos, vaisingumo bei žmogaus orumo sampratos, katalikų Bažnyčia nepritaria prezervatyvų naudojimui ir dėlto yra kritikuojama, kraštutiniu atveju netgi kaltinama prisidedant prie AIDS plitimo, kuris neva būtų sustabdytas masiškai naudojant prezervatyvus. Žinoma, tokio pobūdžio Bažnyčios pozicijos, teigiančios, kad moralinių vertybių krizės tokiomis priemonėmis kaip prezervatyvai neišspręsi, kaltinimai yra visiškas Bažnyčios nesupratimas. Juk šeimyninė ištikimybė arba skaistumas, skatinami Bažnyčios, yra labai patikima prevencija nuo AIDS. Vis dėlto, anot kardinolo Barragan, yra atvejų, kada tikrai sudėtinga rasti išeitį. Tokia situacija iškyla, pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių yra apsikrėtęs mirtinu virusu ir yra didelė rizika, jog apsikrės ir antrasis sutuoktinis. Ar tokioje situacijoje vienintelė krikščioniškai priimtina išeitis lieka skaistus gyvenimas kartu, ar galimos kitos išeitys, kaip prezervatyvų naudojimas poros lytiniame gyvenime? Ką daryti? Kardinolas Barragan Vatikano Radijui sakė, jog jo vadovaujama Popiežiškoji sveikatos sielovados taryba ruošia pastoracinės sielovados gaires minėtais klausimais, atidžiai įsigilindama į visus tokių klausimų aspektus: etinius, teologinius, techninius bei mokslinius. Tinkamai paruoštas tyrimas, atėjus laikui, gal dar net šiais metais, bus pateiktas popiežiui Benediktui XVI, kad Šventasis Tėvas, padedamas Šventosios Dvasios ir vadovaudamasis savo išmintimi, priimtų reikiamus sprendimus: ar tęsti tyrimą, ar laukti ir kaupti papildomos patirties, ar jį kreipti labiau viena, o ne kita kryptimi. Popiežiaus sprendimas taps visos Bažnyčios pozicija, nes jam patikėta nelengva atsakomybė už Bažnyčios doktriną. (rk)