Popiežius Benediktas XVI Atvelykio sekmadienio vidudienio maldos proga kalbėjo apie Dievo gailestingumą

Popiežius Benediktas praėjusio sekmadienio vidudienio maldos proga pasveikino Velykų - Kristaus prisikėlimo šventę tą dieną šventusias Rytų Bažnyčias, gausius piligrimus iš viso pasaulio, ypač iš visos Italijos, kurie Atvelykio sekmadienį susirinko šv. Petro aikštėje su Šv. Tėvu sukalbėti velykinę vidudienio “Dangaus karalienės” maldą “Regina Caeli”. Ta proga pasakytos kalbos pagrindinis akcentas buvo skirtas Dievo gailestingumo sekmadieniui ir šios dienos šventimą visuotinėje Bažnyčioje įvedusiam savo pirmtakui, Dievo tarnui popiežiui Jonui Pauliui II, atminti.

Sekmadienio Mišiose girdėta Jono Evangelija pasakoja, kad prisikėlęs Jėzus pasirodė mokiniams, užsidariusiems Vakarienbutyje “pirmosios savaitės dienos vakare” (Jn 20,19)   ir kad jis pasirodė jiems vėl toje pačioje vietoje “po aštuonių dienų” (Jn 20,26). Matome, kad nuo pat pradžios krikščionių bendruomenė pradėjo gyventi pagal savaitinį ritmą, kurį pradėjo susitikimai su prisikėlusiu Viešpačiu. Būtent į tai dėmesį kreipia Vatikano II susirinkimo konstitucija apie liturgija, skelbdama jog “sekdama apaštalų tradicija, prasidėjusia pačiu Kristaus prisikėlimu, Bažnyčia kas septintą savaitės dieną švenčia Velykų slėpinį. Sekmadienis pagrįstai vadinamas Viešpaties diena”, - pažymėjo Vatikano II susirinkimas konstitucijoje “ Sacrosanctum Concilium”.

Evangelistas Jonas dar primena, kad per abu pasirodymus mokiniams – Prisikėlimo dieną ir po septintos sienos – Viešpats Jėzus mokiniams parodė savo kančios žaizdas, kurios buvo kuo aiškiausiai matomos ir apčiuopiamos jo šlovingame kūne. Šios šventosios žaizdos rankose, kojose ir šone yra neišsemiamo tikėjimo, vilties ir meilės šaltinis iš kurio semtis gali kiekvienas, ypač Dievo gailestingumo labiausiai trokštančios sielos. Atsižvelgdamas į tai, Dievo tarnas Jonas Paulius II, įvertindamas nuolankios vienuolės, šv. Faustinos Kovalskos dvasinę patirtį, panorėjo, kad Antrasis Velykų, arba Atvelykio, sekmadienis būtų išskirtinai pašvęstas Dievo gailestingumui. O Apvaizdą nulėmė, kad jis mirtų būtent šios dienos išvakarėse, Gailestingojo Dievo rankose. Dievo gailestingosios meilės slėpinys buvo mano gerbiamo pirmtako pontifikato centre. Mename ypač encikliką “Dives in misericordia”, paskelbtą 1980 metais, Dievo gailestingumo šventovės konsekraciją Krokuvoje 2002 metais. Jono Pauliaus II ta proga ištarti žodžiai buvo tarsi viso jo mokymo sintezė, - sakė Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos “Regina Caeli” dalyviams. Jono Pauliaus II magisteriumas išryškino, jog Dievo gailestingumo kultas nėra antrarūšis pamaldumas, o krikščionio tikėjimą ir maldą integruojanti dimensija.

Baigdamas kalbą Popiežius prašė Mergelės Marijos užtarti, kad kiekvienas krikščionis visus sekmadienius išgyventų kaip “savaitės velykas”, kad sekmadieniais galėtų patirti susitikimo su prisikėlusiu Viešpačiu nuostabą ir semtis iš jo gailestingosios meilės šaltinio tam, kad taptų jo taikos apaštalais.

Velykų laikotarpio vidudienio maldos “Regina Caeli” proga Benediktas XVI pasveikino su Velykomis Rytų Bažnyčių tikinčiuosius. Prikėlęs Kristus visiems tesuteikia savo šviesos ir ramybės malonę! Kristus prisikėlė! Popiežius taip pat išreiškė maldos artumą su visais, kurie kenčia nuo pastarosiomis dienomis Serbijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje kilusių potvynių bei reiškė viltį, kad visų bendromis pastangomis bus galima greitai įveikti sunkumus. Po vidudienio maldos, popiežius dar sveikino skirtingomis kalbomis šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus ir visus palaimino. (sk)