Kardinolas Jose Saraiva Martins apie pirmuosius Benedikto XVI pontifikato metus.

Popiežius Benediktas XVI per pirmuosius pontifikato metus itin dažnai ir skirtingomis progomis minėjo bei citavo savo didį pirmtaką, Dievo tarną Joną Paulių II. Taip pat trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams kalbėdamas apie savo pontifikato pirmąsias metines paminėjo Joną Paulių II. Per praėjusios Didžiosios savaitės Kryžiaus kelio stotis Romoje prie Koliziejaus popiežius Ratzingeris priminė savo pirmtako mokymą apie Dievo gailestingumą. Popiežius Jonas Paulius II mokė, jog Kryžiaus kelias yra gailestingumo kelias, gailestingumo, kuris sustabdo blogį. Kryžiaus kelias yra gailestingumo ir drauge išgelbėjimo kelias. Visi esame kviečiami žengti gailestingumo keliu ir kartu su Jėzumi sustabdyti blogį, - kalbėjo Benediktas XVI.

Pirmtako dažnas minėjimas rodo, kaip giliai įsirėžė tiek pačiam popiežiui Benediktui, tiek ir visai Bažnyčiai didžio popiežiaus iš Krokuvos tikėjimo liudijimas, gyvenimo šventumas ir mokymo paveldas. Per Jono Pauliaus II laidotuves 2005 metų balandžio 8 d. minia šv. Petro aikštėje skandavo prašymą tuoj pat skelbti Joną Paulių II šventuoju “Santo subito”, tuo metu laidotuvių pamokslininkas kalbėjo, jog “galime būti tikri, kad mūsų mylimas popiežius (Jonas Paulius II) šiandien stovi prie Dievo Tėvo namų lango, kad jis mus mato ir laimina”.

Iš tiesų, neilgai trukus po savo pirmtako mirties popiežius Ratzingeris leido pradėti Jono Pauliaus II šventumo bylą. Šiuo sprendimu popiežius Benediktas padarė ypatingą išimtį, nes leido juridiškai pradėti Jono Pauliaus II gyvenimo ir šventumo tyrimą nelaukiant kol praeis kanoninis penkerių metų terminas. Pradėjus kanoninę bylą, ji yra tęsiama pagal numatytas juridines normas.

Naujojo popiežiaus sprendimą 2005 m. gegužės 13 d. pradėti Dievo tarno Jono Pauliaus II šventumo bylą galima laikyti vienu iš reikšmingiausių šalia kitų svarbių pirmųjų šio pontifikato gestų ir veiksmų, - pirmosios enciklikos “Deus caritas est” paskelbimo, pirmųjų naujų kardinolų paskyrimo, Kelno sinagogos aplankymo, pirmųjų palaimintųjų ir šventųjų paskelbimo ir Eucharistijai skirto vyskupų sinodo šventimo. Netrukus, po mažiau kaip mėnesio, švęsime Dievo tarno Jono Pauliaus II šventumo bylos pradžios pirmąsias metines, o kiek daugiau nei po mėnesio, gegužės 25 d., Benediktas XVI pirmą kartą lankysis Lenkijoje, sekdamas savo pirmtako gyvenimo ir sielovados Lenkijoje pėdsakais.

Dievas siunčia savo Bažnyčiai tokį popiežių, kokio Jai reikia atitinkamu istoriniu metu. Mūsų laikais, paženklintais sekuliarizacijos ir nežaboto reliatyvizmo Dievas panorėjo, kad popiežius būtų apdovanotas ypatingu sielovadiniu jautrumu ir dideliu doktrininiu supratimu. Tik Dievas tai galėjo padaryti. Jis mums davė Benediktą XVI, kuris yra dovana visai Bažnyčiai. Pontifikato pirmųjų metinių proga šitaip apie Šv. Tėvą Benediktą XVI kalbėjo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, portugalas, kardinolas Saraiva Martins.

Apžvelgdamas pontifikato pirmuosius metus kardinolas priminė, kad dabartinis popiežius, po 23 vadovavimo Tikėjimo mokymo kongregacijai metų, puikiai supranta šiandienes Bažnyčios problemas pasaulyje.

Šiandien matome kaip griaunamos žmogiškosios vertybės, keliama grėsmė šeimos institucijai, kaip plinta srovės, kurios neigia gyvybės vertybę ir tuo skatina reliatyvizuoti kiekvieną etikos aspektą. Tuo metu Bažnyčia yra institucija, kuri gina žmogų ir jo ateitį, nes savyje sergėja žmogišką ir krikščionišką viziją. O juk visa tai kas yra autentiškai žmogiška yra autentiškai krikščioniška. Todėl Bažnyčia turi priešintis kilusiai reliatyvizmo bangai, kuri griauna tas vertybes, kurios ligi šiol laidavo sveiką visuomenę.

Galima drąsiai konstatuoti, - sakė kardinolas Saraiva Martins,- jog Benedikto pontifikate pastebimas ryškus jo tiesioginio pirmtako tęstinumas, nors kiekvienas popiežius neišvengiamai turi savitumo bruožų. Popiežiai niekad nebūna kito popiežiaus kopija, be to staigūs kurso pakeitimai prasidėjus naujam pontifikatui yra neįprasti. Dažniausiai būna išlaikomas tam tikras vienodumas. Po Pijaus XII buvo Jonas XXIII ir paskui Paulius VI, o tada buvo Jonas Paulius I ir Jonas Paulius II. Kiekvienas turėjo savo stilių, o popiežiams keičiantis lūžių taip ir nebuvo.

Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto, be spėliojimų galime būti tikri, jog popiežius Ratzingeris yra ypatingai pamaldus į šv. Benediktą Nursietį. Būtent šio didžio Europos globėjo ir Vakarų civilizacijos tėvo vardą pasirinko kai buvo išrinktas popiežiumi 2005 m. balandžio 19 d. Žinome, jog popiežiui Jonui Pauliui II itin rūpėjo Europos žemyno krikščioniška ateitis. Nemažiau tuo sielojasi Benediktas XVI. Tačiau Benedikto vardo pasirinkimas yra labai reikšmingas. Būtent benediktinų vienuoliai gelbėjo Vakarų kultūrą, išsaugojo antikos rankraščius juos išversdami, perrašydami ir perduodami mūsų laikams, - kalbėjo kardinolas Saraiva Martins.

Pats Benediktas XVI netrukus po išrinkimo viešai pareiškė kas nulėmė jo apsisprendimą vadintis Benediktu.

2005 m. balandžio 27-ąją, pirmojoje bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI kiek išsamiau aptarė savo pasirinktąjį vardą. Pasivadinau Benediktu galvodamas apie popiežių Benediktą XV, kuris vadovavo Bažnyčiai sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis buvo drąsus taikos pranašas, ryžtingai stengęsis, kad būtų išvengta karo, o vėliau gelbėjęs nuo karo nukentėjusius žmones. Eidamas jo pėdomis trokštu tarnauti susitaikinimui bei žmonių ir tautų harmonijai, būdamas giliai įsitikinęs, jog taika visų pirma yra Dievo dovana, brangi ir, deja, trapi dovana, kurios turime melsti, kurią turime saugoti ir kurti kiekvieną dieną visų bendromis pastangomis. Benedikto vardas taip pat primena didįjį Vakarų vienuolystės patriarchą šv. Benediktą Nursietį, Europos globėją, kartu su šventaisiais Kirilu ir Metodijumi ir su šventosiomis Kotryna, Brigita ir Edita Štein. Šv. Benedikto įsteigto ordino progresyvi plėtra turėjo milžinišką įtaką krikščionybės skelbimui visame Europos žemyne. Šv. Benediktas Nursietis yra svarbus visos Europos vienybės atramos taškas, bylojantis apie bendras krikščioniškas Europos kultūros ir civilizacijos šaknis, kurių nevalia išsižadėti. Šis Vakarų vienuolystės tėvas savo reguloje vienuoliams paliko priesaką nieko nekelti aukščiau Kristaus. Pradėdamas savąją Petro Įpėdinio tarnystę šv. Benedikto prašau padėti mums visiems, kad Kristus būtų mūsų gyvenimo centre. Kristus visada tebūna pirmoje vietoje mūsų mintyse ir mūsų veikloje, - kalbėjo popiežius netrukus po išrinkimo aiškindamas Benedikto vardo pasirinkimą. (sk)