Benedikto XVI išrinkimo pirmosios metinės

Savo išrinkimo metines popiežius Benediktas XVI minėjo kartu su maldininkais, dalyvavusiais trečiadienio bendrojoje audiencijoje.

Šiandienės, Velykų džiaugsme vykstančios, bendrosios audiencijos pradžioje noriu drauge su jumis dėkoti Viešpačiui, kuris lygiai prieš metus pašaukęs mane tarnauti Bažnyčiai apaštalo Petro įpėdiniu, negaili man taip labai reikalingos savo pagalbos. Kaip greit bėga laikas! Praėjo jau metai nuo tos dienos, kai į Konklavą susirinkę kardinolai, visai nelauktai ir netikėtai, išrinko mane Dievo Tarno mylimo popiežiaus Jono Pauliaus II įpėdiniu. Su jauduliu prisimenu tą pirmąjį po išrinkimo pasirodymą iš Šv. Petro bazilikos balkono aikštėje susirinkusiai tikinčiųjų miniai. Liko giliai įspaustas širdyje ir atmintyje tas pirmasis susitikimas, po kurio sekė daugybė kitų ir kurie patvirtina žodžius, ištartus Petro tarnystės pradžios iškilmių metu: „Žinau, kad ne pats vienas nešiu šitą naštą, nes vienam neįmanoma jos panešti“. Man padeda Dievas ir dangaus šventieji; mane stiprina ir jūsų, brangūs bičiuliai, artumas, jūsų palankumas ir meilė. Dėkoju visiems, kas man padeda, kas mane lydi savo meile ir malda. Visų prašau tęsti šitą paramą ir melsti Dievą, kad padėtų man būti nuolankiu ir ryžtingu Bažnyčios ganytoju,- sakė popiežius, o likusią audiencijos metu sakytos kalbos dalį skyrė šiomis dienomis švenčiamoms Velykoms.

Evangelistas Jonas pasakoja, kad prisikėlęs Jėzus paskyrė Petrą vadovauti kaimenei. Kas tuomet galėjo įsivaizduoti kaip labai amžiams bėgant išaugs ta maža Viešpaties mokinių grupė. Petras su apaštalais, o vėliau jų įpėdiniai, pirmiausia Jeruzalėje, o paskui iki pat žemės pakraščių, skelbė Evangelijos žinią, kurios svarbiausias ir nedalomas branduolys yra Velykų slėpinys: Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas. Šį slėpinį Bažnyčia švenčia Velykų dienomis. Velykų šventimas tam tikrą kalendoriaus dieną,- sako Leonas Didysis,- mums primena amžiną šventę, netelpančią žmonių laike; dabartinės Velykos yra būsimųjų Velykų atspindys. Šių dienų džiaugsmas išsilieja į visus liturginius metus ir ypatingai atsinaujina kiekvieną sekmadienį, tai yra dieną, skirtą Viešpaties prisikėlimo atminimui. Kiekvieną sekmadienį, savaitės „mažosiose Velykose“, į Mišias susirinkę bendruomenės nariai Tikėjimo išpažinime skelbia, kad Jėzus trečiąją dieną prisikėlė ir kad mes laukiame mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir Bažnyčios pamatas. Popiežius čia priminė ką sakė šv. Augustinas: „Kaip Kristaus kančia yra senasis gyvenimas, taip jo prisikėlimas yra naujo gyvenimo sakramentas. Tu įtikėjai ir buvai pakrikštytas. Senasis gyvenimas mirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas krikšte. Dabar teprisikelia naujas gyvenimas. Gyvenk taip, kad kai mirsi, nemirtum“.

Popiežius priminė, kad visi Evangelijose aprašyti prisikėlusio Kristaus susitikimai su mokiniais baigiami raginimu įveikti abejones, gilintis į Senojo Testamento pranašystes, skelbti Jėzų, kuris nepaisant mirties yra amžinas gyvasis, gyvybės šaltinis visiems, kas jį tiki. Jei esate kartu su Kristumi prisikėlę, siekite to, kas aukštybėse,- ragina šv. Paulius. Tačiau tai nėra raginimas šalintis šio pasaulio ir vengti mūsų kasdienių pareigų, bet priešingai – tai raginimas nešti į šį pasaulį prisikėlimo žinią. Švenčiausioji Mergelės Marija, suvienyta su savo Sūnaus kančia, mirtimi ir prisikėlimu ir paties savo Sūnaus valia prie Kryžiaus tapusi visų tikinčiųjų Motina, tepadeda mums suprasti šitą širdis perkeičiančios meilės slėpinį ir dalintis Velykų džiaugsmu su trečiojo tūkstantmečio moterimis ir vyrais.

*

Baigęs katechezę, popiežius pasmerkė pirmadienį Tel Avive įvykdytą teroristinį pasikėsinimą. Nevalia tokiais būdais ginti teisėtų tautų reikalavimų. Viešpats, Taikos Karalius, tepadeda izraeliečiams ir palestiniečiams, kad jie neplauktų su tragiško smurto srove, bet sugebėtų ryžtingai žengti keliu, vedančiu į taiką ir saugumą, gyventi vieni šalia kitų, kaip to paties dangaus Tėvo vaikai. (jm)