Popiežiaus Benedikto XVI kalba Kryžiaus kelio pabaigoje
Vakarykštėje mūsų laidoje jau kalbėjome apie popiežiaus Benedikto XVI Didžiojo Penktadienio
vakare pirmą sykį vestą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus. Šiandien perteikiame Šventojo
Tėvo kalbą, pasakyta ekspromtu tikintiesiems pačioje Kryžiaus kelio pabaigoje.
„Brangūs
broliai ir seserys, - į tikinčiuosius kreipėsi Šventasis Tėvas, - Kryžiaus kelyje
palydėjome Kristų. Ji palydėjome čia, ant tiekos kankinių kelio pakeliui į Koliziejų,
kur jie kentėjo dėl Kristaus, atidavė gyvybę už Viešpatį, kuriuose Kristus vėl tiek
kentėjo iš naujo“.
„Ir šitaip supratome, - tęsė popiežius, - kad Kryžiaus kelias
nėra praeities dalykas, kažkada ir kažkur seniai įvykęs. Viešpaties Kryžius apima
visą pasaulį, Jo Kryžiaus kelias kerta visus kontinentus ir amžius. Kryžiaus kelyje
negalime likti tik žiūrovais. Mes jame dalyvaujame ir turime suvokti kur mes esame.
Kryžiaus
kelyje nėra įmanoma išlikti neutraliems. Pilotas, intelektualas skeptikas, bandė būti
neutralus, bet būtent taip stojo į neteisingumo pusę.
Turime ieškoti savo vietos
Kryžiaus kelyje. Kryžiaus kelyje matėme atsispindinčias visas dabarties žmonijos kančias,
kurios yra Kristaus Kryžius šiandien, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Matėme paliktų
ir išnaudojamų vaikų kančią, atakas prieš šeimą, išpuikusių turtingųjų, nematančių
daugybės kenčiančių nuo alkio ir troškulio, pasaulio dalybas.
Bet kitose Kryžiaus
kelio vietose sulaukėme paguodos. Matėme Motiną, ištikimą ir gerą iki pat mirties.
Matėme drąsią moterį, atsistojusią prieš Viešpatį ir nepabijojusią parodyti savo solidarumo
su juo. Matėme Simoną Kirėnietį, afrikietį, padėjusį Kristui nešti Kryžių.
Matėme,
kaip Kryžiaus kelyje Paulius atrado savo tikėjimo uolumą ir įžiebė meilės ugnį, matėme
kaip šventasis Augustinas rado savąjį kelią, taip pat šventąjį Pranciškų iš Asyžiaus,
šventąjį Vincentą Paulietį, šventąjį Maksimilijoną Kolbę, Motiną Teresę iš Kalkutos.
Kartu su šiais didžiais drąsiaisiais esame kviečiami rasti savąją vietą, savąjį kelią
su Jėzumi ir per Jėzų; gerumo, tiesos ir drąsos mylėti kelią.
Ir taip supratome,
kad Kryžiaus kelias nėra tik tamsių ir liūdnų dalykų sankaupa, kad nėra neveiksmingas
moralizmas, nėra nieko nekeičiantis protesto šauksmas. Kryžiaus kelias yra gailestingumu
bei atleidimu blogį sustabdantis kelias: to mus mokė ir popiežius Jonas Paulius II.
Yra gailestingumo, taigi, ir išgelbėjimo kelias, kuriuo esame kviečiami eiti kartu
su Jėzumi ir sustabdyti blogį.
Melskime Viešpatį, - baigdamas sakė popiežius
Benediktas XVI, - kad mums padėtų, kad mus užkrėstų savo gailestingumu. Melskime šventąją
Jėzaus Motiną, gailestingumo Motiną, kad mes irgi taptume gailestingumo vyrais bei
moterimis ir taip prisidėtume prie pasaulio, kūrinijos, žmogaus išgelbėjimo. Amen“.
(rk)