Kryžiaus kelio stočių pamaldos Romos senamiestyje prie Koliziejaus

Didžiojo Penktadienio vakare, 21 valandą 15 minučių Italijos laiku, jau pasibaigus mūsų programos pirmajai transliacijai, popiežius Benediktas XVI prie Koliziejaus vadovauja Kryžiaus kelio stočių pamaldoms.

Kryžiaus kelio maldos tradicijos susiformavimas siekia XV amžių, jos šaknys glūdi piligrimų kelionėse į Jeruzalę, einant paties Jėzaus vaikščiotais keliais. Ši tradicija su laiku tapo neatskiriama Didžiojo Penktadienio liturgijos dalimi. Kryžiaus kelio metu simboliškai sustojant 14-oje sustojimų arba „stočių“, yra prisimenamas, atkartojamas bei apmąstomas paties Kristaus nueitas kelias jo mirties dieną. Pirmoje stotyje minimas Jėzaus nuteisimas mirčiai, o keturioliktoje – Jėzaus paguldymas į kapą.

Popiežius Benediktas XVI pirmą kartą vadovaus Kryžiaus keliui prie Koliziejaus ir tai mūsų mintis kreipia į praėjusiųjų metų Kryžiaus kelio maldos bei Velykų laikotarpį, kada Dievo tarnas Jonas Paulius II, likus trims savaitėms iki mirties, irgi jau savaip artėjo prie savojo kryžiaus kelio pabaigos. Tada pirmą sykį per ilgo savo pontifikato metus Jonas Paulius II jau nebepajėgė asmeniškai vesti Kryžiaus kelio maldos ir iš savo koplyčios, Vatikano apaštaliniuose rūmuose, televizijos ekrane sekė viso Kryžiaus kelio eigą. Taip pat ir maldininkai prie Koliziejaus ekranuose matė kartu su jais besimeldžiantį Šventąjį Tėvą. O kai priartėjo pamaldų pabaiga, kai prasidėjo keturioliktosios Kryžiaus kelio stoties meditacija, popiežius, būdamas savo koplyčioje, paėmė į rankas kryžių ir šitaip, simboliškai, tarsi jis pats vadovavo paskutinei Kryžiaus kelio atkarpai. Beje, Kryžiaus stočių meditacijas praėjusiais metais sukūrė tuomet dar Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas ir Kardinolų kolegijos dekanas, būsimasis popiežius Josephas Ratzingeris.

Šiais metais meditacijų sukūrimas popiežiaus Benedikto XVI buvo patikėtas arkivyskupui Angelo Comastri, popiežiaus vikarui Vatikano miesto valstybei. Interviu Vatikano Radijui arkivyskupas atvirai pasakojo, kad ši užduotis ji užklupo netikėtai ir netgi nemažai išgąsdino savo atsakingumu, tačiau viskas išsisprendė, kai jis paklusniai ėmėsi ją vykdyti. Arkivyskupas Comastri pabrėžė, jog visose meditacijose glūdi vienas fundamentalus klausimas, neišvengiamai kylantis visiems, stebintiems kaip žeminami gerieji, užgauliojami garbingieji, išjuokiami tyraširdžiai – kas yra galutinis laimėtojas? Šis klausimas kyla stebint patį Dievą, pasmerktą mirčiai ir nešantį Kryžių. Krikščioniui atsakymas yra toks – ne Didysis Penktadienis, o Jėzaus prisikėlimas Velykų rytą yra paskutinė Kryžiaus kelio stotis. Šiame momente buvo įveikta nuodėmė, blogis, neapykanta. Kryžiaus kelias, viena vertus, parodo baisų nuodėmės svorį, kita vertus, Dievo meilės stiprumą ir pergalingumą. (rk)