Didžiojo ketvirtadienio rinkliavą Benediktas XVI paskyrė nuo purvo nuošliaužų tragedijos Filipinuose nukentėjusiems žmonėms

Paskutinės Vakarienės Mišiose Popiežius Benediktas XVI vadovavo kojų plovimo apeigoms. Šis giliai eucharistinis ritualas liudija Jėzaus, nusižeminusio kaip vergas, ir jo tarnaujančios meilės, pavyzdį. Kol Šventasis Tėvas Jėzaus pavyzdžiu plovė 12 išrinktųjų kojas Romos vyskupijos katedroje buvo renkamos aukos popiežiaus intencija. Apie Šv. Tėvo intenciją Eucharistijos įsteigimo šv. Mišių dalyviams pranešė Popiežiaus liturginių apeigų biuras. Mišių rinkliavos lėšomis Benediktas XVI parėmė gyvenamųjų būstų statybos projektą, skirtą Filipinuose, Masino (Maasin) vyskupijoje, nuo purvo nuošliaužų tragedijos nukentėjusiems žmonėms.

Šių metų vasario 17 d. Masino vyskupijos šv. Bernardo parapijoje įvykusi tragedija buvo viena iš kraupiausių šiais metais. Priminsime. Liūčių paplauto kalno lavina užgriuvo Gvinsaugono valstiečių kaimą Leitės saloje ir palaidojo daugiau kaip tūkstantį žmonių. Be kitų namų ir pastatų purvas užgriuvo kaimo mokyklą, kurioje žuvo apie 300 mokytojų ir moksleivių bei kai kurių jų motinos, būtent tą dieną moters šventės proga palydėjusios savo vaikus į mokyklą. Tuoj po tragedijos buvo pradėti gelbėjimo veiksmai, bet netrukus paaiškėjo kokios beviltiškos gelbėjimo pastangos: kaimą užgriuvusio purvo ir akmenų sluoksnis vietomis buvo net iki 40 metrų storio. Be to, gelbėjimo veiksmams trukdė ypatingai smarkūs krituliai. Masino vyskupijos teritorijoje apskritai per ištisus metus nebūna sausa, tačiau regione itin smarkiai lijo tiek prieš tragediją, tiek po jos. Liūčių sukelti potvyniai net gebėjimo ekspertus privertė atšaukti dingusiųjų paieškos operacijas. Aukų paieškos buvo sustabdytos po septintos dienos. Iš purvo, palaidojusio Gvinsaugono kaimą, buvo ištraukti 139 žuvusių žmonių kūnai. Filipinų vyskupų konferencijos duomenimis žuvo dar 972 nuošliaužos palaidoti žmonės. Iki tragedijos vietovėje gyveno 1800 žmonių.

Filipinų valdžia ir nevyriausybinės organizacijos bei tarptautinė bendruomenė tuoj pat suskubo gelbėti ir guosti gyvuosius bei ieškoti žuvusiųjų. Jungtinių Tautų Organizacija specialistų grupei pavedė išaiškinti būtinuosius nukentėjusiųjų poreikius, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija dislokavo greitosios medicinos pagalbos rinkinių bei humanitarinės pagalbos reikmenų. Pavienės valstybės suskubo į pietų Leitę pasiusti kitokios skubios paramos. Jungtinės Valstijos pasiuntė du karinius jūrų laivus su 17 sraigtasparnių ir beveik tūkstantį Filipinuose dislokuotų karių. Australija paskyrė piniginę paramą gyviesiems evakuoti, laikinoms pastogėms pastatyti ir būtinosios pagalbos reikmenims teikti.


Krikščioniškų artimo meilės darbų organizacijos irgi suskubo padėti. Caritas Internationalis dar dabar skiria prioritetinį dėmesį nuo Gvinsaugono kaimo tragedijos nukentėjusiems žmonėms. Filipinų Bažnyčia ir Caritas sulaukė įvairios, įskaitant piniginės, paramos iš kitų Caritas organizacijų. Tuo tarpu Filipinų Caritas ir ypač Masino vyskupija, neša didelę atsakomybę skubios ir ilgalaikės paramos operacijose. Šiuo metu Caritas ir vyskupija pagrindinį dėmesį skiria pastangoms kuo greičiau aprūpinti evakuotus žmones naujomis pastogėmis. Beveik visi nuo nelaimės nukentėję ir paramos reikalingi žmonės, t.y. 1850 šeimų, šiuo metu yra apgyvendinti vietos parapijų įsteigtuose evakuotų asmenų centruose. Tokių centrų yra 14. Visus juos išlaiko keturios vietinės katalikų parapijos: San Bernarde šv. Izidoriaus, Katmone šv. Augustino, Liloane šv. Ignaco Lojolos ir San Franciske šv. Izidoriaus. Evakuotos šeimos nekantriai laukia kada galės atkurti savo bendruomenes ir persikelti į naujus gyvenamuosius būstus. Būtent naujų būstų statybos projektui popiežius Benediktas XVI paskyrė pinigines aukas, kurias jo katedroje Didįjį Ketvirtadienį per Paskutinės Vakarienės Mišias surinko Romos vyskupijos tikintieji. (sk)