Benedikto XVI katechezė trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams

Šios bendrosios audiencijos katechezę Šventasis Tėvas paskyrė Didžiosios savaitės pabaigoje - vadinamąjį didįjį tridienį švenčiamų mūsų tikėjimo paslapčių aiškinimui.


Pradedami Didžiojo Ketvirtadienio, Didžiojo Penktadienio ir iškilmingojo budėjimo Velykų naktį iš naujo patirsime Viešpaties Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinį. Šios dienos skirtos sukelti mumyse karštesnį troškimą išpažinti Kristų ir kuo dosniau jį sekti suprasdami, jog Jis taip mus pamilo, kad už mus atidavė savo gyvybę. Pasirenkime švęsti Didįjį Tridienį įsiklausydami į šv. Augustino raginimą: Atidžiai minėkit šias tris šventąsias Viešpaties Jėzaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo dienas. Šiais trimis slėpiniais įgyvendiname savo gyvenime tai ką reiškia kryžius, tuo metu tikėjimu ir viltimi tai ką reiškia laidojimas ir prisikėlimas , - primindamas šv. Augustino raginimą sakė popiežius Benediktas XVI trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams.

Savo katechezėje Šventasis Tėvas kalbėjo apie Didžiojo Tridienio apeigų, atspindinčių svarbiausius mūsų tikėjimo slėpinius, svarbą tikinčiojo gyvenime.

*

Ryt vakare pradėsime Didžiojo Tridienio apeigas, kurios yra visų liturginių metų viršūnė. Jeigu Krizmos Mišiose, aukojamose Didžiojo Ketvirtadienio rytą labiau išryškinama kunigystė, šventinami kitų sakramentų teikimo apeigose vartojami aliejai: katechumenų, ligonių patepimo ir krizma, tai Paskutinės Vakarienės Mišių apeigos kviečia gilintis į Eucharistijos slėpinį ir jį kontempliuoti. Tai pagrindinis mūsų tikėjimo ir krikščioniškojo gyvenimo slėpinys. Kartu su Eucharistija Vakarienbutyje Viešpats įsteigė sakramentinę kunigystę, kad per amžius būtų tęsiama jo vienintelė Auka: "Tai darykite mano atminimui". Jis taip pat paliko naują broliškos meilės įsakymą. Mazgodamas kojas jis mokė savo mokinius, kad meilė turi virsti nuolankia ir nesavanaudiška tarnyste artimui. Po Paskutinės vakarienės Mišių, sekdami pamaldžia tradicija, tikintieji iki gilios nakties adoruoja Švenčiausiąjį sakramentą, tuo būdu jungdamiesi su Kristaus kančia Alyvų sode.


Didįjį Penktadienį, atgailos ir pasninko dieną, prisiminsime Jėzaus kančią ir mirtį, pagarbinsime Kryžių. "Štai Kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas. Ateikite, pagarbinsime jį". Dievo Sūnus užsikrovė mūsų nuodėmių naštą ant Kalvarijos ir pasiaukojo Tėvui kaip permaldavimo auka. Iš Kryžiaus, mūsų išganymo šaltinio, trykšta mums naujas Dievo vaikų gyvenimas. Krikščioniškoji tradicija Didįjį Penktadienį pasižymi liaudies pamaldumo formomis tarp kurių išsiskiria atgailos procesijos ir "Kryžiaus keliai", padedantys labiau įsigilinti į kryžiaus paslaptį.


Po Penktadienio dramos seka Didžiojo Šeštad ienio tyla. Tai vilties ir laukimo diena. Drauge su Marija krikščionių bendruomenė budi maldoje šalia kapo ir laukia džiaugsmingo Prisikėlimo.


Šventą Velykų naktį viskas atnaujinama prisikėlusiame Kristuje. Iš visų žemės kampelių kils į dangų Gloria ir Aleliuja, o šviesa, velykinio šlovinimo Exultet žodžiais tariant, sklaidys nakties tamsą. Velykų sekmadienį džiaugsimės Prisikėlusiuoju ir priimsime iš Jo ramybės palinkėjimą.


Žengimas į Didžiojo Tridienio paslaptis reiškia tikinčiojo pasirengimą švęsti tikėjimo paslaptis, nuostabųjį Dievo atpirkimo darbą per Kristaus kančią ir išaukštinimą. Tai drauge reiškia tikėjimo paslapties įgyvendinimą konkrečioje mūsų gyvenimo aplinkoje; pripažinimą, kad Kristaus kančia tebesitęsia dramatiškuose įvykiuose ir šiandien žeidžiančiuose daugybę žmonių įvairiose mūsų planetos vietose. Tačiau Kryžiaus ir Prisikėlimo paslaptis mus moko, kad neapykanta, smurtas, kraujas ir mirtis neturi lemiamo žodžio žmogaus likime. Kristui priklauso lemiama pergalė ir Jis turi būti atskaitos tašku, jei norime kurti tikrą taiką, teisingumą ir solidarumą.