Šventojo Sosto Nuolatinio stebėtojo Jungtinių Tautų organizacijoje kalba apie tarptautinę migraciją ir vystimąsi

Balandžio 3-7 dienomis Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke vyksta Ekonominių ir Socialinių reikalų tarybos Komisijos populiacijos ir vystimosi klausimams posėdis. Ši Komisija tiria demografinius pokyčius ir iš to išplaukiančias pasekmes ekonominiam bei socialiniam vystimuisi. Išvados vėliau pateikiamos Ekonominių ir Socialinių reikalų tarybai. Dabar vykstančios Komisijos sesija yra skirta tarptautinei migracijai ir kitoms panašioms tematikoms. Šiais klausimais poziciją išreiškė ir arkivyskupas Celestino Migliore, Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų organizacijoje.

Arkivyskupas Migliore kalbą pradėjo trumpai apžvelgdamas kaip keitėsi Komisijos populiacijos ir vystimosi klausimams darbo temos. Pirmiausia jį rūpinosi demografiniu sprogimu ir su tuo susijusiomis dramatiškomis pranašystėmis apie katastrofiškai išaugsiantį žmonių skaičių, kurios padėjo pamatus tokioms sunkioms šiandienos dilemoms, kaip griežta gimimų kontrolė ir vyrų bei moterų pusiausvyros visuomenėje išbalansavimas. Šių dilemų socialinės pasekmės rodo, jog norint pasiekti sveiką ir toli į ateitį siekiantį vystimąsi, reikia formuoti labiau į žmogų orientuotas socialines strategijas. Kiek vėliau Komisija susidūrė su AIDS epidemijos neigiamomis pasekmėmis ištisų tautų vystimuisi, o štai dabar jos dėmesys yra nukreiptas į tarptautinę migraciją.

Pastaroji yra daugiaplanis ir kompleksiškas reiškinys. Antai, kokia yra migracijos reikšmė senstančioms išsivysčiusių vakarų visuomenėms? Migracijos fenomeno vertinimas politiniu ir teisiniu požiūriu, kaip rodo praktika, ne visada buvo teisingas. Todėl, pasak arkivyskupo Migliore, vis dar trūksta išsamių tyrimų bei pakankamai pagrįstos informacijos, kurie leistų valstybėms daryti sprendimus, geriau atsakančius į migracijos keliamus iššūkius.

Neretai politiniais sumetimais migracija yra piešiama kaip grėsmė ir šiuo pagrindu yra daromos įvairios manipuliacijos tokių žmogaus teisių kaip teisė į gyvenimą, į darbą, į pilietybę sąskaita. Tačiau jau išaiškėjo, kad migrantai ženkliai prisideda prie juos priėmusios šalies ekonominio augimo, ypač vertinant ne trumpesnėje, o ilgesnėje laiko perspektyvoje. Tuo tarpu, migrantų kilmės šalims tai nėra ypač naudinga, nes jos praranda aktyvius ir dažnai labiausiai išprususius savo visuomenės narius. Tai ypač pasijaučia, jei šalis iš kurios žmonės siekia emigruoti yra maža ir neturi didelių žmoniškųjų resursų. Vis dėlto ir tai nėra vienareikšmiškai žalinga, mat dažnai emigrantai į savo gimtąją šalį siunčia pinigus, investuoja kapitalą, atveža naujas technologijas.

Demografiniu požiūriu migrantai taip pat reikalingi mažu gimstamumu pasižyminčioms išsivysčiusioms šalims. Manoma, kad jose 2030 metais 3/4 viso gyventojų prieaugio sudarys dabartinių imigrantų vaikai. Tačiau čia reikia ypatingą dėmesį atkreipti į migrantų masių integraciją į visuomenę.

Dar viena Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo Jungtinių Tautų organizacijoje paliesta problema buvo pagarbos migrantų teisėms užtikrinimas. Jis išreiškė viltį, jog būsimame viršūnių susitikime tarptautinės migracijos ir vystimosi klausimais, kuris vyks ateinantį rugsėjo mėnesį, bus priimti 191 milijono migrantų dalią palengvinantys sprendimai. (rk)