Sekmadienio vakaro budėjimas ir Rožinio malda šv. Petro aikštėje, minint Jono Pauliaus
II mirties metines
Manoma, kad apie 100 000 žmonių susirinko sekmadienio vakare švento Petro aikštėje,
Romoje, budėti ir Rožinio maldoje paminėti Jono Pauliaus II pirmąsias mirties metines.
Ne vienas iš jų čia budėjo prieš lygiai metus, Jono Pauliaus II mirties dieną.
Sekmadienio
vakaro paminėjimas prasidėjo puse devintos vakaro giesmėmis, buvo skaitomi trumpi
paties popiežiaus Jono Pauliaus II parašyti tekstai, bet taip pat tekstai, kalbantys
apie patį Joną Paulių II, tokiu būdu klausytojams pateikiant popiežiaus Vojtylos mintis
bei papasakojant apie jo asmenį. Paskutiniojo skaitovo perskaitytas tekstas pasakojo
apie paskutines Jono Pauliaus II gyvenimo valandas.
Devintą vakaro prasidėjo
Rožinio maldos kalbėjimas, pirmuosius įvadinius žodžius tarė pats popiežius Benediktas
XVI iš popiežiškųjų apartamentų, tų pačių, kuriuose gyveno ir darbavosi Jonas Paulius
II. Buvo kalbamos šlovingosios paslaptys.
Apie 21,37 minutės, tikslų Jono Pauliaus
II mirties momentą, popiežius Benediktas trumpa kalba kreipėsi į aikštėje susirinkusius
maldininkus. Šventasis Tėvas pasveikino atvykusius iš toli ir iš arti, popiežiaus
vikarą Romos miestui kardinolą Camillo Ruini ir Romos diecezijos vyskupus augziliarus,
kitus kardinolus, vyskupus, vienuolius ir vienuoles, visus pasauliečius, o iš pastarųjų
– ypač jaunuolius, taip pat ilgametį Jono Pauliaus II asmeninį sekretorių, o dabar
Krokuvos arkivyskupą kardinolą Stanislao Dziwisz bei jį supančius tikinčiuosius, kurie
irgi dalyvavo maldoje šiam tikslui nutiesto televizijos tilto dėka.
Pasak popiežiaus
Benedikto XVI, Dievo tarno Jono Pauliaus II atminimas yra kaip niekada gyvas ir stiprus.
Tai rodo daugybė jo mirties metinių proga surengtų renginių visame pasaulyje ir didžiulis
žmonių noras juose dalyvauti. Net ir po mirties popiežius Vojtyla toliau liudija žmonėms
apie meilę Dievui ir meilę žmonėms, toliau žmonėse, ypač jaunime, žadina entuziazmą
ir drąsą sekti Jėzų ir Jo mokymą.
„Kaip keliais žodžiais apibendrinti, - klausė
Šventasis Tėvas, - šio didaus Pontifiko gyvenimą ir evangelinį liudijimą? Galbūt tiktų
du žodžiai: „ištikimybė“ ir „atsidavimas“. Visiška ištikimybė Dievui ir begalinis
atsidavimas savo, visuotinės Bažnyčios ganytojo, misijai“. Pasak popiežiaus Benedikto,
Jono Pauliaus II ištikimybė Dievui ir atsidavimas savo misijai jo paskutiniais gyvenimo
ir ligos mėnesiais nesumažėjo, bet tapo dar akivaizdesni. Jis tarsi įkūnijo savo 1984
metais rašyto apaštališkojo laiško apie krikščioniškąją žmoniškosios kančios prasmę
„Salvifici doloris“ žodžius: „kančia pasaulyje egzistuoja tam, kad išlaisvintų meilę,
kad pažadintų meilės darbus artimui, kad visą žmonių civilizaciją pakeistų į “meilės
civilizaciją“. Daugybės žmonių žiniasklaidos dėka stebėta Jono Pauliaus II kančia
jų nepaliko abejingais, atkreipė jų dėmesį į žmogaus kančią apskritai ir vertė mąstyti
apie jos prasmę. Savo kentėjimu Jonas Paulius II taipogi liudijo, jog žmogus yra vertingas
pats savaime, nes yra sukurtas pagal Dievo atvaizdą, o ne dėl savo veiksmingumo, ne
dėl savo išvaizdos.
Galiausiai popiežius Benediktas XVI, prieš suteikdamas
šv. Petro aikštėje susibūrusiems piligrimams iškilmingą palaiminimą, paragino savo
klausytojus priimti Jono Pauliaus II dvasinį palikimą: nepaliaujamą tiesos ieškojimą
bei drąsą sekti Kristų ir visiems skelbti Evangeliją. (rk)