Šventasis Sostas ir Bolonijos procesas

Kovo 31- balandžio 1 dienomis Vatikane vyksta seminaras tema „Kultūrinis palikimas ir Europos universitetų akademinės vertybės“. Jo metu yra nagrinėjama vadinamojo Bolonijos proceso eiga. Šio proceso metu 45 valstybės stengiasi reformuoti savo aukštojo mokslo sistemas tam, kad nuo 2010 metų būtų sukurta bendra akademinė erdvė Europoje, kurioje būtų greitai ir lengvai pripažįstami įvairių šalių įvairių aukštųjų mokyklų suteikti diplomai. Tokia būtinybė iškilo dėl socio-kultūrinių visuomenės permainų ir dėl vis didėjančių žmonių migracijos srautų. Šiuo procesu domisi ir Šventasis Sostas, o konkrečiau – Katalikiško auklėjimo kongregacija ir Popiežiškieji universitetai.

Kardinolas Zenon Grocholewski, Katalikiško auklėjimo kongregacijos prefektas, savo pranešime nubrėžė katalikų Bažnyčios santykio su mokslo įstaigų sistemomis kontūrus. Visų pirma jis priminė Bažnyčios nuopelnus dėl Universiteto institucijos atsiradimo apskritai Europoje. Daugelis pirmųjų institucijų, iš kurių išsivystė dabartinės modernios aukštojo mokslo mokymo įstaigos, buvo įkurtos dėl tiesioginės popiežių iniciatyvos arba stipriai Bažnyčiai remiant.

Kardinolas priminė, jog pagal dabartinę kanonų teisę reikia skirti „bažnytinį“ universitetą ar fakultetą nuo „katalikiško“ universiteto ar fakulteto.

Bažnytinis universitetas arba fakultetas turi rūpintis su Krikščioniško Apreiškimo suvokimu susijusiomis disciplinomis, kurių tikslas, savo ruožtu, yra prisidėti prie Bažnyčios evangelizacinės misijos veiksmingumo. Tarp tokių disciplinų galima paminėti teologiją, Bažnyčios istoriją, filosofiją, kanonų teisę. Bažnytiniai universitetai arba fakultetai yra susiję iš tiesu glaudžiais ryšiais su Šventuoju Sostu, o konkrečiai su Katalikiško auklėjimo kongregacija, kuri tvirtina jų statutus ir mokymo programas, dėstytojų akademinius laipsnius, Universiteto arba fakulteto suteikiamus laipsnius. Bažnytinių universitetų viso yra 7 ir visi jie Romoje. Tuo tarpu bažnytinių fakultetų visame pasaulyje yra per 260. Prie pastarųjų prisišlieja dar per 350 akademinių institutų, kurie irgi gali suteikti diplomą.

Tuo tarpu katalikiški Universitetai arba fakultetai ne tik palaiko bendrą krikščioniškos minties ir kultūros skleidimą visuomenėje, bet rūpinasi ir bet kokio kito pažinimo puoselėjimu. Tai gali būti medicinos mokslai, ekonomika, inžinerija, įvairios humanistinės disciplinos. Katalikiško universiteto statuto ir mokymo programų pripažinimui nebūtina kreiptis i Katalikiško auklėjimo kongregaciją, užtenka vietinės Bažnyčios hierarchų ar vyskupo pripažinimo. Iš viso šiuo metu pasaulyje yra per 1300 katalikiškų universitetų.

Galiausiai kardinolas Grocholewski patikslino, jog Šventasis Sostas Bolonijos procese dalyvauja atstovaudamas Bažnytinius ar Popiežiškuosius universitetus bei fakultetus, už kuriuos prisiima tiesioginę atsakomybę, o ne katalikiškus apskritai.

Pagal 1999 metais pasirašytą Bolonijos Deklaraciją numatyta užsibrėžtus tikslus pasiekti sukuriant tokią akademinių laipsnių sistemą, kurioje būtų lengva diplomus suprasti ir palyginti, įdiegiant naują kreditų sistemą, įtvirtinant trijų ciklų mokymosi programą, sukuriant atitinkamą teisinę bazę Bolonijos procese dalyvaujančiose valstybėse. Šventasis Sostas prie Bolonijos proceso prisidėjo 2003 metais, per Berlyne vykusį procese dalyvaujančių valstybių švietimo ministrų susitikimą. (rk)