Jono Pauliaus II mirties metinės

Sekmadienio vakarą sukaks lygiai vieneri metai nuo popiežiaus Jono Pauliaus II mirties. Kaip žinoma, Romoje šios metinės bus pažymimos dviem maldingais įvykiais. Sekmadienio vakarą Šv. Petro aikštėje bus kalbama Rožinio malda, o pirmadienio pavakare popie˛ius Benediktas XVI aukos Mišias. Panašiai bus meld˛iamasi taip pat ir Castelgandolfo miestelyje, kuriame yra popiežių vasaros rezidencija. Šeštadienio pavakare Castelgandolfo rūmų kieme bus kalbama Rožinio malda, o sekmadienio vakarą bus aukojamos Mišios Castelgandolfo parapijos bažnyčioje.

* * *

Ketvirtadienio vakarą Vatikano Pauliaus VI audiencijų salėje vyko dar vieno naujo biografinio filmo apie popiežių Joną Paulių II premjera. Filmo projekcijoje dalyvavo taip pat ir popiežius Benediktas XVI.

Filmas „Karolis, popiežius išlikęs žmogumi“ yra prieš metus pristatyto filmo „Karolis, žmogus, kuris tapo popiežiumi“ antroji dalis. Ir pirmąją dalį, ir pastarąjį tęsinį, sukūrė Italijos kino ir televizijos bendrovės Taodue e Mediaset. Abiejų dalių režisierius – italas Giacomo Battiato. Pagrindinį vaidmenį ir pirmoje, ir antroje dalyje atlieka lenkų aktorius Piotr Adamczyk. Pirmoji filmo dalis – „Karolis, žmogus, kuris tapo popiežiumi“ – pasakojo apie Karolio Wojtylos jaunystės dienas, apie studijas vokiečių okupacijos metais pogrindinio Krokuvos universiteto filologijos fakultete ir vėliau kunigų seminarijoje, apie jaunojo kunigo ir vėliau vyskupo Wojytlos darbą komunistų valdytoje Lenkijoje. Pirmoji dalis baigiasi Krokuvos arkivyskupo išrinkimu popiežiumi. Dabar pristatoma antroji dalis – „Karolis, popiežius, kuris išliko žmogumi“ – pasakoja apie Jono Pauliaus II pontifikatą.

Pasibaigus ketvirtadienio vakarą Vatikane vykusiai filmo projekcijai, popiežius Benediktas XVI tarė padėkos žodį gamintojams ir režisieriui, pagrindinio vaidmens atlikėjui ir kitiems filme dalyvaujantiems įvairių šalių aktoriams. Vėl išgirdome,- kalbėjo Benediktas XVI,- per Jono Pauliaus II pontifikatą daug kartą skambėjusį raginimą: „Nebijokite! Atidarykite duris Kristui“. Matėme jį panirusį į artimą ryšį su Dievu ir dėl to labai jautrų žmonių lūkesčiams. Buvo mums primintos jo apaštališkos kelionės į visus žemė pakraščius, jo susitikimai su pasaulio didžiūnais ir su paprastais žmonėmis, su garsiomis asmenybėmis ir su nepažįstamaisiais. Susitingę vėl girdėjome šūvius, nuaidėjusius šv. Petro aikštėje aną tragišką 1981 metų gegužės 13-ąją. Buvo mums primintas nenuilstantis vilties ir taikos pranašas, keliavęs pasaulio keliais ir visiems skelbęs Evangeliją. Girdėjome balsiai skambėjusius jo žodžius, smerkiančius totalitarinius režimus, žudantį smurtą ir karus, taip pat paguodos ir vilties kupinus žodžius, skirtus konfliktų ir pasikėsinimų aukoms, žodžius, kurie drąsiai smerkė konsumistinę visuomenę ir hedonizmo kultūrą, pasišovusią kurti vien materialinę gerovę ir visiškai nepaisančią giliausių žmogaus širdies troškimų.

Štai, tokios mintys savaime išsiveržė iš mano širdies šio filmo dėka prisimenant neužmirštamą popiežių Joną Paulių II. Težvelgia į mus iš dangaus mūsų mylimas popiežius ir temeldžia Viešpaties malonės, kad ir mes būtume kaip jis ištikimi kiekvienas savo misijai.

* * *

Popie"iaus Jono Pauliaus II mirties metinių proga, Vatikano radijo laidų lenkų kalba redakcija įrašė interviu su buvusiu popie˛iaus asmeniniu sekretoriumi, dabartiniu Krokuvos arkivyskupu kardinolu Stanislawu Dziwiszu.

„Kentėjimų kupinas paskutinis Jono Pauliaus II gyvenimo laikotarpis ir jo palaiminta mirtis man buvo ir dabar tebėra gilus žmogiškas ir dvasinis išgyvenimas. Šalia kardinolo Wojtylos, o vėliaus popiežiaus Jono Pauliaus II išbuvau beveik keturis dešimtmečius. Man tai buvo tikėjimo malonė, didžiausia iš visų gyvenime įmanomų malonių ir privilegijų. Tą patirtį vis dar jaučiu savyje. Ji mane vis dar formuoja.“

„Jono Pauliaus II išėjimą į Tėvo namus išgyvenau tikėjimo dvasia, nes ir jis savo išėjimą išgyveno kaip perėjimą iš gyvenimo į gyvenimą. Pagaliau, iš tikėjimo perspektyvos žiūrint, būtent tokia yra mūsų gyvenimo ir mūsų mirties prasmė – tai ne pabaiga ir išnykimas, bet išsipildymas Dieve, kuris yra Meilė.“

„Dabar, po metų, vis aiškiau suprantu, kad Jono Pauliaus II mirtimi ne baigėsi, bet buvo vainikuota jo ilga, kupina vilties, tarnystė Bažnyčiai. Tai netgi naujo veikimo, naujų vaisių pradžia. Jo mirtis pasaulyje sužadino labai daug gėrio, daug atjautos, didesnį priklausymo Dievo Tautos bendrijai supratimą. Ta mirtis daugelį žmonių priartino prie Dievo, prie Kristaus. Jonas Paulius II yra tarsi tas grūdas, kuris mirė, kad duotų gyvybę, naują gyvybę. Dėl to,- sakė kardinolas Dziwiszas,- nors ir jaudulio kupinas, tačiau visiškai ramiai galiu tvirtinti, kad Dievo Tarno Jono Pauliaus II kančia ir mirtis buvo didžiulė dovana Bažnyčiai. Dievas jį paėmė iš mūsų tarpo, ir, tuo pat metu, jį mums naujai padovanojo. Tai matome pagal tikėjimo, vilties ir meilės vaisius.“ (jm)