Sekmadienio vidudienio malda

Šio sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Benediktas XVI dar kartą priminė svarbiausią praėjusios savaitės įvykį katalikų Bažnyčios gyvenime – penkiolikos naujų kardinolų paskyrimą - apie kurį nuolatos kalbėjome mūsų paskutinėse laidose.

Šventasis Tėvas sakė šv. Petro aikštėje susirinkusiems maldininkams, jog tai buvo iš tiesu stipri ir intensyvi bažnytinio gyvenimo patirtis, kuri leido patirti brolišką vienybę tokiems skirtingiems, tačiau tos pačios meilės Kristui ir jo Bažnyčiai suvienytiems kardinolų kolegijos nariams.

„Tam tikru būdu, - tęsė popiežius, - iš naujo išgyvenome pirmosios krikščionių bendruomenės, susibūrusios aplink Jėzaus Motiną Mariją ir Petrą, patirtį gaunant Dvasios dovaną ir įsipareigojant skleisti Evangeliją visame pasaulyje“. Ištikimybė šiai misijai, pasiruošus atiduoti už ją gyvybę, yra išskirtinis kardinolų tarnystės bruožas. Tai simbolizuoja ir jų kraujo spalvos purpuro rūbai.

Popiežius Benediktas XVI priminė, kad Konsistorijos dieną, kovo 24-ąją, neatsitiktinai taip pat buvo pagarbiai prisiminti visi misionieriai, kurie neteko gyvybės praėjusiais metais evangelizuodami ir tarnaudami žmogui. Tad Konsistorija taip pat tapo proga atsiminti ir būti dvasiškai arti šalia visų tų krikščionių, kurie patyrė persekiojimus ar net buvo nužudyti dėl savo tikėjimo, semtis iš jų parodyto pavyzdžio stiprybės, sekti jų evangeliniu įsipareigojimu.

„Mano mintys krypsta, - kalbėjo popiežius Benediktas XVI, - ypač į tas krikščionių bendruomenes, kurios gyvena religinę laisvę varžančiose šalyse arba kur religinė laisvė egzistuoja tik formaliai. Joms siunčiu karštus padrąsinimus“. Šventasis Tėvas taip pat išreiškė visos Bažnyčios vardu solidarumą su visais dirbančiais dėl Evangelijos sunkiose situacijose ir užtikrino, jog kasdien juos mena savo maldoje. Baigdamas vidudienio maldą popiežius prašė Apaštalų Karalienės Marijos saugoti didelius sunkumus ir kančias patiriančias krikščionių bendruomenes.

Pasibaigus vidudienio maldai Šventasis Tėvas pasveikino šv. Petro aikštėje esančius maldininkus, paminėdamas didesnes iš toliau atvykusių piligrimų grupes, prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir, dar kartą, italų kalbomis. (rk)