Praėjusią savaitę vyko kunigams nuodėmklausiams skirtas seminaras, kurį surengė Apaštalikoji
Penitenciarija, tai yra Romos Kurijos dikasterija, popiežiaus vardu tvarkyti vadinamuosius
“vidinio forumo”, tai yra klausimus, liečiančius žmogaus sąžinę ir susitaikinimo sakramentą.
Pastaroji institucija popiežiaus pavedimu, sprendžia visus klausimus, kurie yra susiję
su išpažintimi, su dispensomis ir indulgencijomis. Kasmet rengiamuose seminaruose
paprastai dalyvauja kunigai klausantys išpažinčių didžiosiose šventovėse, kur būna
daug penitentų ir kur, savo ruožtu, dažnai pasitaiko spręsti įvairias ypatingas sąžinės
problemas. Paprastai šiuos seminarus lanko taip pat jauni kunigai, dar neturintys
nuodėmklausių patirties.
Kam atleisite nuodėmes, tiem jos bus atleistos, o
kam sulaikysite – sulaikytos. Šie Kristaus žodžiai, nepalikdami vietos jokioms kitoms
interpretacijoms, liudija, jog Dievas nori, kad nusidėjęs žmogus pas jį sugrįžtų atlikdamas
asmeninę išpažintį. Dėl to nėra kito būdo gauti po krikšto įvykdytų sunkiųjų nuodėmių
atleidimą, kaip tik individuali sakramentinė išpažintis. Kai kuriais atvejais gali
pakakti ir žmogaus privataus nuoširdžios atgailos akto. Tačiau toks privatus atgailos
aktas galioja tik tuomet jei atgailaujantis žmogus pasiryžta greit atlikti tikrąją
išpažintį ir jei ją iš tiesų atlieka. Lygiai taip turi būti suprantamas ir vadinamasis
kolektyvinis nuodėmių atleidimas: jis galioja tik tuo atveju, jei penitentas pasiryžta
vėliau atlikti tikrą individualią sakramentinę išpažintį.
Ir praėjusią savaitę
vykusiame seminare, ir anksčiau rengtuose panašiuose seminaruose, buvo kalbama apie
Bažnyčios mokymą ir apie jo normų taikymą sprendžiant išpažinties einančių žmonių
moralines problemas. Visada pabrėžiama, jog svarbus išpažinties elementas yra nuodėmklausio
laikysena. Išpažinties klausantis kunigas nė akimirkai negali užmiršti, jog jis atstovauja
Kristui. Dėl to jo laikysenoje turi atsispindėti Dievo gailestingumas. (jm)