Popiežius vadovavo kardinolų skyrimo konsistorijai.

Penktadienio rytą, šv. Petro aikštėje, vyko pirmoji popiežiaus Benedikto XVI sušaukta vieša konsistorija, kurios metu į šventąją kardinolų kolegiją buvo iškilmingai įvesdinta 15 naujų narių. Apie šios konsistorijos sušaukimą popiežius Benediktas XVI pranešė jau prieš mėnesį, vasario 22 dieną švenčiant Apaštalo Petro sosto Romoje šventę. Popiežius tada pranešė kardinolais tapsiančių penkiolikos vyskupų ir kunigų vardus ir nurodė, kad konsistorija vyks Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmės išvakarėse, kovo 24-ąją, o pačios iškilmės dieną, kovo 25-ąją, popiežius koncelebruos Mišias drauge su naujaisiais kardinolais.

Penktadienio rytą vykusios konsistorijos metu, prieš naujų kardinolų priesaiką sakytoje homilijoje popiežius kalbėjo:

Konsistorija yra įvykis, akivaizdžiai liudijantis apie visuotinumą Bažnyčios, pasklidusios po visą pasaulį, idant visiems skelbtų Kristaus Gerąją Naujieną. Popiežius Jonas Paulius II, sušaukęs net devynias konsistorijas, atnaujino kardinolų kolegiją pagal Vatikano II Susirinkimo ir popie˛iaus Pauliaus VI nurodymus. Ir nors amžiams bėgant daugelis kardinolų kolegiją liečiančių dalykų keitėsi, išliko nepakitusi šio svarbaus bažnytinio organizmo esmė. Savo senosiomis šaknimis, savo istorine raida ir dabartine savo sudėtimi, kardinolų kolegija yra tarsi senatas, pašauktas artimai bendradarbiauti su apaštalo Petro Įpėdiniu, vykdančiu visuotinę apaštališkąją tarnystę.

Benediktas XVI priminė senąjį, šv. Grigaliaus Didžiojo naudotą, popiežiaus tarnystės apibrėžimą: „servus servorum Dei“ („Dievo tarnų tarnas“). Jėzus, aiškindamas apaštalams kokią valdžią jis jiems suteikia, sakė, kad tai visai kitokia valdžia negu pasaulio valdovų. „Kas iš jūsų įsigeis būti didžiausias, bus jūsų tarnas, ir kas panorės tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas“ (Mk 10, 43-44). Kam Bažnyčioje suteikta valdžia, tas privalo visiškai ir uoliai tarnauti kitiems, nes tokį pavyzdį mums paliko Žmogaus Sūnus, kuris „atėjo ne, kad jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų“ (Mk 10, 45).

Taigi, pirmasis „Dievo tarnų tarnas“ yra Jėzus, o po jo ir vienybėje su juo – apaštalai, ir ypatingai Petras, kuriam skirta pareiga ganyti Jėzaus kaimenę. Taigi, pirmiausia popiežius privalo būti visų tarnas. Apie tai liudija Petro žodžiai pirmosios bendruomenės vyresniesiems: „Vyresniuosius jūsų tarpe prašau aš, irgi vyresnysis, Kristaus kentėjimų liudytojas ir būsimosios šlovės dalyvis: ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę...“ (1 Pt 5, 1). Vadovavimą bendruomenei Petras aiškiai susieja su Kristaus Velykinio slėpinio dinamizmu. Tie žodžiai,- sakė popiežius naujiems kardinolams,- turės pasitvirtinti taip pat ir naujose pareigose ir naujoje atsakomybėje, kuri dabar jums skiriama. Artimiau susieti su Petro Įpėdiniu, jūs esate pašaukti su juo bendradarbiauti vykdant bažnytinę tarnystę, o tai reiškia taip pat pareigą dar giliau dalyvauti Kryžiaus slėpinyje ir dalintis Kristaus kentėjimais. Tai jums leis dar daugiau semtis iš malonės versmės ir dar veiksmingiau skleisti aplink save Kristaus velykinio slėpinio vaisius.

Brangieji broliai,- kalbėjo popiežius,- šiuos svarstymus apie jums skiriamą naują pašaukimą norėčiau apibendrinti žodžiu „meilė“, kuris yra mano pirmosios enciklikos centre. Apie meilę byloja ir kardinolų rūbų spalva. Kardinoliškas purpuras visada tebūnie Kristaus meilės simbolis, teskatina jus vis didesnei Kristaus, Bažnyčios ir ˛monijos meilei. (jm)