Šiomis dienomis, nuo kovo 13 iki 20, vyksta Kamerūno vyskupų vizitas Ad limina.
Kamerūnas
yra palyginti didelė, beveik pusės milijono kvadratinių kilometrų plotą užimanti ir
beveik 17 milijonų gyventojų turinti Afrikos valstybė. Vardą šiai šaliai suteikė penkioliktame
amžiuje prie Wouri upės žiočių išsilaipinęs portugalų jūreivis Fernando Poo, kuris
pamatęs upėje daug krevečių, upę portugališkai pavadino „Rio Camaroes“, krevečių upe.
Žymiai vėliau, kai ši teritorija tapo vokiečių kolonija, galutinai formaliai buvo
įtvirtintas iš portugališko krevetes reiškiančio žodžio kilęs Kamerūno pavadinimas.
Dalį dabartinio Kamerūno iki Pirmojo pasaulinio karo valdė vokiečiai; po karo vokiečių
valdytą teritoriją pasidalijo prancūzai ir anglai. Dėl to, kai 1960 metais Kamerūnas
pasiskelbė nepriklausoma valstybe, iš pradžių buvo nustatyta federalinė dviejų skirtingomis
kalbomis – angliškai ir prancūziškai kalbančių Kamerūno regionų santvarka, kurios
ilgainiui atsisakyta, tačiau ir toliau liko galioti dvi valstybinės kalbos. Žinoma,
nemaža dalis kamerūniečių kasdieniame gyvenime naudoja dešimtis tradicinių afrikietiškų
kalbų ir dialektų. Kaip ir kitur Afrikoje po dekolonizacijos, taip ir Kamerūne greit
įsitvirtino autoritarinis režimas. Vis dėlto, po keliolikos metų sugebėta atkurti
parlamentinę politinę sistemą ir dabar Kamerūnas yra viena demokratiškiausių Afrikos
valstybių.
Krikščionybės istorija Kamerūne yra palyginti trumpa. Pirmieji misionieriai,
katalikai ir protestantai, šalį pasiekė tik pačioje devynioliktojo amžiaus pabaigoje.
Tačiau jų darbo rezultatai iš tiesų įspūdingi. Šiandien lygiai pusė Kamerūno gyventojų
priklauso katalikų Bažnyčiai. Šalyje veikia 23 vyskupijos, kurioms vadovauja 24 vyskupai,
kurie, kaip sakyta, šiomis dienomis lankosi Romoje. (jm)