Bendroji audiencija. Popiežius Benediktas XVI pradėjo naują katechezę.

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos metu, popiežius Benediktas XVI pradėjo naują katechezių ciklą, skirtą Kristaus ir Bažnyčios santykiui. Lig šiol bendrosiose audiencijose kiekvieną trečiadienį buvo skaitomos katechezės apie Valandų liturgijos psalmes ir giesmes – iš pradžių buvo komentuojamos brevijoriaus Rytmetinės psalmės, o vėliau Mišparų. Pastarąjį ciklą, pradėtą popiežiaus Jono Pauliaus II, popiežius Benediktas XVI užbaigė prieš tris savaites. Prieš dvi savaites bendrojoje audiencijoje buvo kalbama apie tą dieną, Pelenų trečiadienį, prasidėjusį Gavėnios liturginį metą. Prieš savaitę bendrosios audiencijos nebuvo, nes Vatikane vyko Gavėnios rekolekcijos. O štai dabar, šį trečiadienį, Šv. Tėvas pradėjo naujas katechezes, kurių pirmosios tema: „Jėzaus valia Bažnyčioje ir dvylikos apaštalų išrinkimas“.

Pradėdamas pirmąją naujo katechezių ciklo dalį, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad Kristaus ir Bažnyčios santykių temos pasirinkimą lėmė popiežiaus Jono Pauliaus II raginimas kontempliuoti Kristaus veidą, paskelbtas jubiliejinius metus užbaigusiame jo apaštališkajame laiške „Novo millennio ineunte“. Tad eidami šia linkme, atsiliepdami į raginimą kontempliuoti Kristaus veidą, pradedame katechezes, kuriose bandysime atsekti kaip Kristaus veido šviesa atsispindi Bažnyčioje, nepaisant mūsų žmogiško silpnumo ir nuodėmingumo. Pirmą ir šviesiausią Kristaus veido atspindį matome Marijoje. Kristaus veido atspindį matome ir apaštaluose, kurių žodžių ir liudijimo dėka mus pasiekė Kristaus mokslas. Tačiau jų misija nebuvo vienkartinė ir izoliuota. Apaštalų misija priklauso didžiajam bendrystės slėpiniui, kuris apima visą Dievo tautą ir kuris palaipsniui pildosi nuo Senosios Sandoros iki Naujosios.

Popiežius pažymėjo, jog Jėzaus Geroji Naujiena būtų neteisingai suprasta arba iškreipta, jei bandytume ją atskirti nuo išrinktosios tautos tikėjimo ir vilties. Kaip Jėzaus pirmtakas Jono Krikštytojas, taip ir pats Jėzus, kreipiasi ne tik į pavienius žmones, bet į Dievo tautą, į Izraelį. Atėjus laiko pilnatvei jis nori suburti Dievo tautą ir ją išganyti. Individualistinis Kristaus misijos aiškinimas yra vienašališkas ir nepagrįstas. Popiežius čia priminė devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje gyvenusį vokiečių teologą (beje, gimusį Estijoje ir kurį laiką dėsčiusį Tartu universitete) Adolfą von Harnacką, kuris teigė, kad Kristaus paskelbtas kvietimas burtis į Dievo tautą, iš tiesų vykdomas ne bendruomeniškai, o atskirai kiekvieno individo širdyje. Pasak popiežiaus, toks individualistinis aiškinimas, yra mūsų laikų kultūros rezultatas, kai tuo tarpu žiūrint į biblinės tradicijos visumą, aiškiai matome, kad Jėzus veikia bendruomenės kontekste, žmogumi tapusio Dievo Sūnaus tikslas yra eschatologinės Dievo tautos subūrimas.

Akivaizdus ženklas, patvirtinantis šitą bendruomeniškumo elementą, yra dvylikos apaštalų išrinkimas. Dvylikos apaštalų skaičius simbolizuoja dvylika Izraelio giminių, tačiau šiame pasirinkime glūdi ir tam tikra nauja pranašiška simbolika. Jėzus ne atkuria jau seniai praėjusią dvylikos giminių santvarką, bet pašaukia dvylika apaštalų, kilusių iš įvairių Izraelio tautos sluoksnių, kad jie taptų kvietimu visam Izraeliui atsiversti ir kad visa tauta susiburtų į senuosiuos pažadus išpildančią naujos sandoros tautą. Paskutinės vakarienės metu liepdamas apaštalams ateityje švęsti jo kančios atminimą, Jėzus suteikė bendruomenei pašaukimą būti istorijoje jo paties pradėto eschatologinės Dievo tautos kūrimo darbo tęsėja. Po prisikėlimo iš numirusių suteikdamas apaštalams galią atleisti nuodėmes, Jėzus juos padarė savo valios ir savo misijos vykdytojais, o tai savo ruožtu reiškia, jog neįmanomas joks prieštaravimas tarp Kristaus ir Bažnyčios. Dėl to visiškai prieštarauja Kristaus valiai dar neseniai dažnai kai kur pasaulyje skambėjęs lozungas: Kristui – taip, Bažnyčiai- ne. Žmogumi tapusį Dievo Sūnų ir Bažnyčią sieja gilus, nenutraukiamas ir slėpiningas tęstinumo ryšys, kurio dėka Kristus gyvena savo tautoje ir ypač apaštalų įpėdiniuose. (jm)