Armėnų katalikų Bažnyčios sinodas

Romoje, Popiežiškojoje armėnų kolegijoje, šiomis dienomis vyksta Armėnų katalikų Bažnyčios atstovų susitikimas. Nuo pirmadienio iki trečiadienio vyko Armėnų katalikų Bažnyčios Sinodo tarybos pasitarimas, o nuo ketvirtadienio iki ateinančio pirmadienio, kovo 20 dienos, posėdžiaus visų plačiai po pasaulį išsibarsčiusių armėnų katalikų bendruomenių atstovų Sinodas.

Armėnijos krikščionys didžiuojasi savo ilga ir turtinga praeitimi. Armėnų tauta pati pirmoji priėmė krikščionybę. Krikščionybė Armėniją pasiekė jau apaštalų laikais. Pasak tradicijos, du iš dvylikos Kristaus apaštalų – Tadas ir Baltramiejus buvo pasiekę dabartinės Armėnijos teritoriją ir skelbė Kristų vietos gyventojams. Tačiau tikrasis Evangelijos skelbimas, pasiekęs visą armėnų tautą, prasidėjo trečiojo šimtmečio pabaigoje.

Armėnų tautos krikštytoju laikomas šv. Grigalius Švietėjas. Šis armėnų krikščionių labiausiai garbinamas šventasis gimė 240 metais. Trečiojo amžiaus pabaigoje jis tarnavo Armėnijos karaliaus Tiridato III dvare. Kaip tik tuo metu į Rytus besiplečianti Romos imperija bandė prisijungti ir Armėniją. Tačiau valdant Tiridatui armėnai atsispyrė Romos ekspansijai. Karaliaus įsakymu dvaras ir visa tauta turėjo aukoti aukas pagoniškoms dievybėms už pagalbą kovoje už laisvę. Grigalius, būdamas krikščionis, atsisakė aukoti pagonių dievams. Dėl to jis 25 dienas buvo žiauriai kankinamas ir įmestas į duobę su nuodingomis gyvatėmis, tačiau stebuklingai išliko gyvas. Garsas apie stebuklingai išgelbėtą karaliaus kalinamą šventąjį greit pasklido po viso kraštą. Praėjus trylikai metų nuo šv. Grigaliaus įkalinimo, karalius sunkiai susirgo. Nematydamas kito išsigelbėjimo, karalius galiausiai paprašė Grigaliaus užtarimo ir šventojo malda išgelbėjo karaliaus gyvybę. Tai įvyko 301 metais. Karalius Tiridatas pats pasikrikštijo ir krikščionybę paskelbė visos tautos religija. Armėnija tapo pirmąja krikščioniška valstybe.

Armėnijos Bažnyčia priklauso rytų krikščioniškai tradicijai, turi savitas apeigas ir nuo pat pradžios meldžiasi armėnų kalba. Prieš beveik tris šimtmečius dalis armėnų Bažnyčios užmezgė vienybės ryšius su Apaštalų Sostu Romoje. Katalikiškai Armėnijos Bažnyčios atšakai priklauso palyginti nedaug, maždaug 600.000 narių. Dauguma priklauso senajai Apaštališkai Armėnijos Bažnyčiai, kuri nuo Romos ir nuo Bizantijos dalinai nutolo jau didžiųjų visuotinių Bažnyčios susirinkimų laikais, o kai vienuoliktame amžiuje įvyko Rytų schizma, atstumas tarp Romos ir Armėnijos Bažnyčių dar labiau padidėjo.

Šiuo metu Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia susideda iš keturių didelių centrų: dviejų katolikosatų ir dviejų patriarchatų. Svarbiausias Ečmiadzino katolikosatas yra pačioje Armėnijoje, netoli Jerevano. Kitas – Kilikijos katolikosatas, iki dvidešimtojo amžiaus pradžios buvęs senojoje Kilikijoje, dabartinime Turkijos Cis mieste, vėliau perkeltas į Libano Antilias miestą. Be to, Armėnijos Apaštališkoji Bažnyčia turi dar du patriarchatus – Konstantinopolio ir Jeruzalės bei keliolika po visą pasaulį išsibarsčiusių vyskupijų.

Katalikiška Armėnų Bažnyčios atšaka susiformavo aštuonioliktojo amžiaus viduryje. Bandymų atkurti vienybę būta ir anksčiau, tačiau formalus dalies armėnų Bažnyčios vienybės su Roma atkūrimas įvyko tik 1742 metais. Popiežius Grigalius XIV suteikė arkivyskupo palijų tuometiniam Kilikijos katolikosui Abraomui Ardzivianui, pripažindamas jam Armėnų katalikų patriarcho titulą.

Iki pirmojo pasaulinio karo pradžios senosios armėnų valstybės teritorija buvo padalinta į dvi dalis: viena įėjo į Rusijos, kita į turkų Osmanų imperijos sudėtį. Bandydami užgniaužti prasidėjusį armėnų nacionalinio atgimimo judėjimą, 1915 metais turkai pradėjo masiškas armėnų deportacijas, kurių metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Iki to laiko nemaža dalis armėnų jau gyveno diasporoje, tačiau persekiojimai sukėlė tokią masišką migracijos bangą, kad šiandien kone pusė armėnų tautos gyvena užsienio šalyse.

Šiandien Armėnijos katalikų Bažnyčios patriarchato centras yra Libano sostinėje Beirute. Patriarchato kanoninėje teritorijoje gyvena apie 50.000 katalikų, tai yra tik apie devyni procentai visos armėnų katalikų bendrijos, turinčios, kaip sakyta, apie 600.000 narių. Kitos katalikų vyskupijos veikia Turkijoje, Sirijoje, Irane, Irake, Egipte, Sudane, Šventojoje Žemėje (pastarosios jurisdikcijai priklauso ir visa Jordanijos teritorija). Šešios vyskupijos veikia Amerikoje ir Europoje. Keletas armėnų bendruomenių veikia Australijoje.

Pastaruoju metu Armėnų katalikų Bažnyčia palaiko artimus ir nuoširdžius ryšius su Armėnų Apaštališka Bažnyčia, nuo kurios atsiskyrė beveik prieš tris šimtus metų. Armėnų katalikų suartėjimas su tautiečius buriančia Apaštališka Bažnyčia ypač suintensyvėjo prasidėjus instituciniam Romos Bažnyčios dialogui su Armėnijos Apaštališka Bažnyčia.

Artimi santykiai buvo užmegzti maždaug prieš keturis dešimtmečius, kai pirmą kartą susitiko popiežius Paulius VI ir katolikosas Vaskenas I. Vėliau susitiko jų įpėdiniai – popiežius Jonas Paulius II ir katolikosas Kerkinas I. 2000 krikščionybės didžiojo jubiliejaus metais Romoje lankėsi dabartinis armėnų katolikosas Karekinas II. Kartu su popiežiumi Jono Pauliumi II Šv. Petro bazilikoje vadovautų ekumeninių pamaldų metu buvo pasirašytas bendras teologinis pareiškimas, kuriame sakoma, jog abi Bažnyčios išpažįsta tą patį tikėjimą į “vieną triasmenį Dievą”, “į Viešpatį Jėzų Kristų”, kad abi tiki “vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią”. Pareiškime taip pat tvirtinama, jog abi Bažnyčios švenčia tikrą Eucharistiją, teikia tikrus sakramentus, yra išlaikiusios apaštalinę įpėdinystę ir turi teisėtus kunigus.

2001 metų vasario mėnesį popiežius Jonas Paulius II ir Armėnų katalikų patriarchas Nerses Bedros XIX Šv. Petro bazilikoje vadovautomis iškilmingomis pamaldomis pažymėjo Armėnijos krikšto 1700 metų sukaktį. O tų pačių 2001 metų rudenį Šv. Tėvas asmeniškai aplankė Armėniją, susitiko su katalikais, su Apaštališkos Bažnyčios nariais ir jos vadovu katolikosu Karekinu II.

Kaip maldininkas nukeliavau į Armėniją, į Kaukazą, atiduoti pagarbą tautai, kuri jau prieš septyniolika amžių savo istoriją sujungė su krikščionybe,- sakė Jonas Paulius II u˛baigdamas savo vizitą Armėnijoje 2001 metais. (jm)