Popiežiaus kalba sekmadienio Vidudienio maldos dalyviams: Klausytis Kristaus taip, kaip Marija.

Šeštadienio rytą pasibaigė visą praėjusią savaitę vykusios Popiežiaus Gavėnios rekolekcijos. Šių dvasinių pratybų dienos – sakė Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos bendravime su tikinčiaisiais šv. Petro aikštėje, - ištisai buvo skirtos klausytis to, ką sako Viešpats, kuris visą laiką mums kalba, bet laukia mūsų didesnio atidumo jo Žodžiams ypač per Gavėnios laikotarpį. Tai mums priminė taip pat šio sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie Kristaus atsimainymą, įvykusį ant Taboro kalno. Stebėję atsimainymą, kurio metu Jėzus kalbėjosi su Eliju ir Moze, Petras, Jokūbas ir Jonas tam tikru momentu buvo uždengti debesio, iš kurio pasklido balsas, paskelbęs, jog “Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!” (Mk 9, 7).


Kai tenka malonė ypatingai pajusti Dievą, įvyksta kažkas panašaus į tai, kas įvyko Jėzaus mokiniams per Atsimainymą: akimojį patiriame dalelę to, kas bus Rojaus palaima. Dažniausiai tai būna tik labai trumpai trunkančios patirtys, kurias Dievas kartais suteikia, ypač prieš kokius nors didelius išbandymus. Tačiau niekam nesuteikta galimybė gyventi “ant Taboro” tol, kol esame šioje žemėje. Juk žmogiškoji egzistencija yra tikėjimo kelias ir kaip toks, jis klojasi prieblandoje dažniau negu šviesoje ir ne be aptemimo, o kartais net gilios tamsumoje. Kol esame čia, žemėje, mūsų bendravimas su Dievu vyksta labiau per įsiklausymą negu per aiškią viziją. O pati kontempliacija tarpsta, taip sakant, užmerktomis akimis, tai yra per vidinę šviesą, kurią mumyse uždeg a Dievo Žodis.


Popiežius priminė Mergelės Marijos patirtį ir pavyzdį. Nors ji iš visų žmonių buvo arčiausia prie Dievo, bet ir ji diena iš dienos keliavo tarsi tikėjimo piligrimystėje, savo širdyje saugodama ir apmąstydama jai ištariamą Dievo Žodį tiek per Šventuosius Raštus, tiek per jos Sūnaus gyvenimo įvykius, per kuriuos atpažino ir priėmė slėpiningą Viešpaties balsą. Tad štai toji malonė ir įpareigojimas mums Gavėnios metu – klausytis Kristaus taip, kaip Marija. Jo klausytis Jo Žodyje, kurį sergėja Šventieji Raštai. Jo klausytis mūsų pačių gyvenimo įvykiuose, siekiant juose atpažinti Apvaizdos žinią mums. Jo klausytis taip pat per brolius, ypač per pačius mažiausius ir labiausiai vargstančius, per kuriuos pats Jėzus prašo mūsų konkrečios meilės. Klausytis Kristaus ir paklusti jo balsui, tai ir yra tiesiausias kelias, vienintelis, vedantis į tikrosios laimės ir meilės pilnatvę.
Kaip jau minėjome, po kalbos ir “Viešpaties Angelo” maldos, šv. Tėvas sveikino maldininkus skirtingomis kalbomis, o šį sekmadienį, kovo 12-tą dieną lietuvių kalba pasveikino grupę maldininkų iš Lietuvos ir suteikė Apaštališką Palaiminimą. (sk)