Paroda: „Popiežiškoji Šveicarų gvardija – istorija, dailė, gyvenimas“

Nuo kovo 29 Vatikane bus atidaryta Popiežiškosios šveicarų gvardijos 500 metų tarnybos popiežiams jubiliejui skirta paroda: „Popiežiškoji Šveicarų gvardija – istorija, dailė, gyvenimas“. Pats jubiliejus buvo minimas šių metų sausio 22-ios, kuri ženklino lygiai 500 metų nuo tos 1506 metų sausio 22-os dienos ryto, kad šveicarai įžengė į Romos miestą pro Flaminijaus vartus. Saugoti popiežiaus asmenį ir Vatikano rūmus šveicarus pakvietė popiežius Julijus II, kuris 1505 metų birželio 21 dieną paskelbta bule įgaliojo kanauninką Peterį Von Hertensteiną pasamdyti Šveicarijoje būrį karių.

Parodoje pirmą kartą bus išstatyti oficialūs raštai, rašytiniai liudijimai, dirbiniai bei daiktai, dokumentuojantys mažiausio ir seniausio pasaulyje karinio dalinio istoriją. Bus eksponuojama pati bulė, pirmosios Popiežiškosios Šveicarų gvardijos vėliavos. Iš šimtų eksponatų savo istorine ir menine verte išsiskiria imperatoriaus Karolio V šalmas ir šarvai, popiežiui Julijui II pagamintas kalavijas ir kiti ginklai, garsiojo Benvenuto Cellini padaryti medalionai, tapybos darbai, kai kurie grįžę parodos proga į Romą po šimtmečių pertraukos, kruopščiai pagamintos miniatiūros, pasakojančios apie svarbiausius Šveicarų gvardijos tarnybos istorijos įvykius.

Iš pastarųjų labiausiai žinomas vadinamasis 1527 metų „Romos plėšimas“, kada Romą apsupo imperatoriui Karoliui V pavaldžios samdytų karių grupės, lydimos visokio plauko perėjūnų. Į miestą įsiveržusi kariuomenė surengė tokį kruviną ir barbarišką plėšimą, kad visa tuometinė Europos visuomenė, kuriai karai nebuvo naujovė, jį pasmerkė, o pats imperatorius Karolis V kratėsi atsakomybės, teisindamasis kariuomenės savivaliavimu. Tūkstančiai žmonių, nepaisant nė lyties, nė amžiaus buvo nužudyti, bažnyčios išniekintos, moterys išprievartautos, daugybė skulptūrų, paveikslų ir kitų neįkainuojamų menų kūrinių, nesukėlusių susidomėjimo aukso ir sidabro ištroškusiems kariams, buvo paprasčiausiai sudeginti, sudaužyti ar kitaip suniokoti. Prie aklos prievartos ir griovimo prisidėjo iš liuteroniškų regionų kilusių karių religinė neapykanta viskam, kas „katalikiška“.

Kariuomenei įsiveržus į miestą Šveicarų gvardiečiai stojo ginti šv. Petro bazilikos. Herojiškai kaudamiesi iki paskutinio žmogaus, žuvo 147 šveicarų gvardiečiai, tarp jų ir jų vadas Kaspar Roist su žmona. Liko gyvi tik 42 šveicarų gvardiečiai, kurie paskutiniu momentu palydėjo popiežių Klemensą VII į Šventojo Angelo pilį, pasinaudodami slaptu perėjimu mūro, siejančio Vatikaną su Šventojo Angelo tvirtove, viduje.

Parodoje taip pat pirmą sykį eksponuojami visų per penkis šimtmečius Šveicarų gvardijai vadovavusių komendantų portretai, gvardiečių kasdieninės ir šventinės uniformos, naudota ginkluotė.

Popiežiškosios šveicarų gvardijos 500 metų jubiliejaus paroda tęsis iki šių metų liepos 30 dienos.