Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos raportas apie 2005 metus

Nuo 2001 metų Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) kasmet skelbia raportą apie pasaulinį globalinių problemų valdymą. Kovo 1 dieną buvo pristatytas raportas apie 2005 metus.

Reikia pažymėti, kad pasaulinis globalinių problemų valdymas nėra tas pats kaip „pasaulinė valdžia“. Per paskutiniuosius dešimtmečius mainai ir sąveikos tarp įvairių pasaulio valstybių, regionų, kultūrų, religijų, ekonomikų nepaprastai išaugo. Kartu su mainų apimtimi padidėjo ir tarpusavio priklausomybė bei iškilo visa eilė naujų problemų ir iššūkių, kurie neišvengiamai paliečia daugelį valstybių, valdžių, nacionalinių ir privačių ekonominių interesų, nevyriausybines organizacijas, taip pat religijas, religines bendruomenes ir Bažnyčias. Globalios problemos, kaip antai tarptautinis saugumas, žmonių migracija, ekologinės problemos, mokslo ir technologijų progresas, pasauliniai finansų srautai, vystimosi problemos ir kita, negali būti išspręstos kurios nors vienos, kad ir pačios galingiausios, valstybės ar bendruomenės pastangomis. Kyla klausimas – ar apskritai įmanoma jas kontroliuoti, ar įmanoma pasiūlyti išeitis, kurios būtų naudingos viso pasaulio žmonėms, o ne vienai kuriai interesų grupei? Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija yra įsitikinusi, kad taip, kad galima sukurti globalinių problemų valdymo sistemą, kuri būtų pajėgi globalioms problemoms duoti globalų atsakymą ir savo raportais nori prisidėti prie tokios sistemos kūrimo. Raportuose yra siūlomos vertybės ir principai, kuriais remiantis derėtų kurti globalinių problemų valdymo sistemos architektūrą, atsižvelgiant į Bažnyčios socialinę doktriną ir į konkrečias socialinio, politinio, ekonominio gyvenimo patirtis. Globalinių problemų valdymo sistema nepretenduoja tapti „pasauline valdžia“, uzurpuoti nacionalinių valstybių ar tokių regioninių darinių, kaip Europos Sąjunga, valdymo institucijų vietą. Ji siekia sukurti naujų taisyklių visumą, kuriomis valstybėms, institucijoms, bendruomenėms vadovaujantis globalizacijos teikiamos galimybės pasiektų visą pasaulį, o ne tik mažą žmonių dalį. Kita vertus, tos taisyklės turi kiek įmanoma apsaugoti nuo galimų neigiamų globalizacijos padarinių.

Pirmajame 2001 metų raporte buvo pateiktos 28 rekomendacijos. Paminėsime keletą iš jų. Vertybinių požiūriu Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija pabrėžė pamatinę tokių vertybių reikšmę, kaip pagarba žmogaus orumui, atsakomybė, solidarumas, subsidiarumas, veiklos skaidrumas. Šios vertybės turi būti įaustos į sprendimus darančių institucijų potvarkius. Instituciniu požiūriu komisija pasiūlė suteikti didesnį svorį jau dabar egzistuojančioms tarptautinėms organizacijoms, reguliuojančioms įvairias pasaulinio gyvenimo sritis. Tarp tokių institucijų galima paminėti Pasaulio Prekybos Organizaciją (WTO), Ekonominio bendradarbiavimo ir Plėtros Organizaciją (OCDE), Tarptautinę Darbo Organizaciją (OIT). Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija pabrėžė, jog yra ir naujų institucijų, kurios užpildytų globalių problemų valdymo spragas, poreikis. Antai, reikėtų iš pagrindų reformuoti Jungtinių Tautų Organizacijos Aplinkosaugos programą įsteigiant autonominę pasaulinio lygio aplinkosaugos organizaciją, kuri koordinuotų tarptautines pastangas mažinti atmosferos teršimą, saugoti ozono sluoksnį, miškus, biologinę įvairovę, rūpintųsi geriamo vandens prieinamumu. Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija taip pat pateikė drąsų „globalinių problemų valdymo grupės“ sukūrimo projektą. Ši valdymo grupė turėtų būti sudaryta iš 24 viso pasaulio regionus, susijusius ekonominiais, istoriniais, geografiniais saitais, atstovaujančių valstybių vadovų. Prie jų prisidėtų Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio Banko, Pasaulio Prekybos, Tarptautinės Darbo bei kol kas hipotetinės Pasaulio Aplinkosaugos Organizacijų generaliniai direktoriai.

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos raportas apie 2005 metų pasaulinį globalinių problemų valdymą yra padalintas į tris dalis. Pirmojoje vėlei yra sugrįžtama prie vertybių ir pamatinių principų klausimo. Komisija laikosi nuomonės, kad kiekviena institucija, kiekvienas valdymo mechanizmas turi remtis vertybinėmis nuostatomis, kurios jį palaikytų. Nagrinėjama koks ir kokių vertybių vaidmuo yra dabartinėje situacijoje. Antroje dokumento dalyje analizuojamos priemonės skurdui planetoje mažinti ir aplinkai saugoti. Trečioje dalyje analizuojama kas ir kiek įtakoja pasaulinį globalinių problemų valdymą, ypatingą dėmesį atkreipiant į religinių bendruomenių vaidmenį šioje srityje.

Primename, kad Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija buvo įsteigta 1980 m. Ji stebi ir analizuoja Europos Sąjungos politinius procesus ir įstatymų leidybą, informuoja apie tai Europos Sąjungos vyskupų konferencijas, skatina Europos Sąjungos institucijas atsižvelgti į Bažnyčios socialinį mokymą. Lietuvos vyskupų konferenciją šioje komisijoje atstovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. (rk)