Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Bosnijos ir Hercegovinos vyskupais.

Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI dar kartą susitiko su Bosnijos Hercegovinos vyskupais, baigiančiais vizitą Ad Limina. Ir Šv. Tėvas, ir susitikimo metu Bosnijos Hercegovinos vyskupų vardu popiežių sveikinęs Sarajevo arkivyskupas kardinolas Vinko Puljič kalbėjo apie taiką, apie dvasinį karo sužeistos Bosnijos Hercegovinos visuomenės atstatymą ir apie katalikų Bažnyčios indėlį į šį sunkų, lėtai vykstantį, bet vis dėlto vykstantį procesą. Kaip tik šiomis dienomis sukako 10 metų nuo vadinamųjų Daytono sutarčių pasirašymo, kuriomis pasibaigė Balkanų karas. Nors nuo karo veiksmų pabaigos praėjo jau ištisas dešimtmetis, tačiau vis dar lieka neišspręsta, o dažnai net iš viso nesprendžiama, pabėgėlių ir prievarta iškeldintų žmonių grįžimo į gimtąsias vietas problema. Kaip pažymėjo popiežiui sakytojoje kalboje kardinolas Vinko Puljič, prieš karą Bosnijoje Hercegovinoje buvo daugiau kaip 800 tūkstančių katalikų, o dabar jų skaičius nesiekia pusės milijono. Kai kurie ištremtieji jau susitaikė su likimu ir nusprendė pasilikti ten, kur dabar gyvena. Vis dėlto, dauguma ištremtųjų trokšta grįžti į namus, bet nieks su jų troškimu nesiskaito. Ir nors pagal tarptautinės bendruomenės laiduojamus susitarimus grįžimo į gimtąsias vietas teisė priklauso kiekvienam ištremtajam, praktiškai ta teise pasinaudoti beveik neįmanoma.

Sveikindamas Bosnijos Hercegovinos vyskupus, popiežius Benediktas XVI jiems tarp kita ko kalbėjo: Po skaudžių karo metų, šiandien jūs, taikdariai, esate kviečiami stiprinti bendrystę ir skelbti gailestingumą, vieni kitų supratimą ir atleidimą Kristaus vardu krikščionių bendruomenėse ir visoje sudėtingoje Bosnijos Hercegovinos visuomenėje. Puikiai žinai,- sakė popiežius,- kad tai nelengvas uždavinys, bet taip pat žinau, jog jūs visuose savo darbuose stengiatės sekti Kristų, kuris visus mylėjo iki galo ir savo mokiniams davė visus įsakymus savyje talpinantį meilės įsakymą. Meilė turi duoti dvasinius vaisius ir idant meilė būtų tikrai vaisinga, negana laikytis vien žmogiškų įsakymų ir taisyklių, bet reikia visiškai pasikliauti Dievo valia, leisti kad Dievo tiesa mums šviestų, kad ji ugdytų teisingumą ir gailestingumą.

Popiežiaus kalboje paliestos ir konkrečios praktinės dabartinio Bosnijos Hercegovinos Bažnyčios gyvenimo problemos. Popie˛ius taip pat linkėjo, kad būtų ilgai nedelsiant išspręstas ištremtųjų gyventojų grįžimo klausimas. Kaip svarbiausią visuomenės gyvenimo darną laiduojančią sąlygą popiežius nurodė būtinumą visose kasdienio gyvenimo situacijose gerbti nuostatą, skelbiančią visų piliečių lygybę, nepaisant jų etninės kilmės ir išpažįstamos religijos. (jm)