Konferencija apie mikrokreditą ir kovą su skurdu
 

Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba vasario 27-28 dienomis Romoje rengia tarptautinę konferenciją apie mikrokreditą ir kovą su skurdu besivystančiose šalyse. Joje dalyvaus politikai, ekspertai, verslininkai ir finansininkai.

Ekonomistai vartoja sąvoką „skurdo spąstai“, ja norėdami aprašyti tokią ekonominę padėtį, kurioje žmogus negali uždirbti daugiau negu, kad reikia patenkinti jo būtiniausiems poreikiams ir todėl negali nieko investuoti į tai, kas vėliau pagerintų jo buitį. O kadangi jis nieko negali pasiūlyti mainais, yra išstumtas už ekonominio gyvenimo ribų. Laikas parodė, kad ir rinkos ekonomika, paremta mainais, savaime šio rato nenutraukia. Pradėjus ieškoti alternatyvių sprendimų, mikrokreditas buvo viena iš nelabai seniai pasiūlytų išeičių, kaip žmonėms išeiti iš uždaro skurdo rato ir laiko išbandymai parodė, kad tai veiksmingas ir efektyvus būdas. Mikrokreditas yra mažo dydžio paskola, kuri suteikiama neprašant tradicinių bankų reikalaujamų garantijų – pavyzdžiui, įkeisti turtą ar suteikti kokį kitą užstatą. Nedidelė 30 dolerių paskola leidžia neturtingai šeimai pradėti nedidelį verslą, tarkime, nusipirkti siūlų ir pradėti siūti rūbus, už kuriuos gauti pinigai ar kitos prekės pagaliau sukuria sąlygas išeiti iš skurdo rato. Įdomu tai, kad tokio tipo ekonomikoje daug lemia žmogiškumo faktoriai: paskola yra paremta pasitikėjimu skolininku ir jo sugebėjimais bei atsakingumu, o ne jo baime ką nors prarasti, mat skolininkais dažniausiai būna skurdžiausi iš skurdžiausių. Yra naudojamos socialinės garantijos – paskolos atidavimas yra sąlyga, kad kitas tos šeimos ar to paties kaimelio gyventojas gautų naują paskolą. Paskolos atidavimo laikas nustatomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o palūkanos yra nedidelės, priešingai nei lupikautojų, kurie išeičių nebeturinčius žmones savo skolininkais padaro visam gyvenimui.

Mikrokredito idėjos autorius yra Mohammad Yunus, Bangladeše 1976 metais įkūręs pirmąjį mikrokreditą bei kitas mikrofinansų paslaugas teikiantį banką. Per pastaruosius 30 metų ši iniciatyva paplito ir sulaukė pripažinimo. Paaiškėjo, kad vargšai skolas atiduoda ir šiuo metu vien Mohammad Yunus įkurtas bankas yra suteikęs pustrečio milijono tokių paskolų. Buvo įsteigti kiti panašūs bankai ne tik Azijoje, bet ir Lotynų Amerikoje bei Afrikoje, jų pagalba iš absoliutaus skurdo išsivadavo tūkstančiai žmonių, tarp kurių ypač moterys, kurios, lyginant su vyrais, neretai būna diskriminuojamos. Mikrokredito, kaip efektyvaus skurdo mažinimo instrumento, reikšmingumą pripažino ir tarptautinės institucijos. Nuo 1995 metais Pasaulio Bankas pradėjo vykdyti mikrokredito principu paremtas programas, kai kurie tradiciniai bankai irgi ėmėsi panašių iniciatyvų. 1997 metais Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rezoliuciją apie tokių programų aiškią ir apčiuopiamą naudą kovoje su skurdu, o 2005 metais, siekiant atkreipti viso pasaulio bendruomenės dėmesį, buvo netgi paskelbti „tarptautiniais mikrokredito metais“.

Konferenciją Romoje atidarys kardinolas Martino, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Konferencijos pabaigoje jam taipogi patikėta pateikti konferencijos darbą susumuojančias baigiamąsias išvadas. Kiti pranešėjai bandys apibendrinti dabartinę situaciją, iškilusias kliūtis, galimas finansines, ekonomines ir socialines perspektyvas. Taip pat bus pateikti pranešimai apie Bažnyčios ir krikščioniškų organizacijų indėlį šioje srityje. Galiausiai bus nagrinėjami etiniai kovos prieš skurdą mikrokredito programų pagalba aspektai. (rk)