Pasibaigė keturių Afrikos šalių vyskupų vizitas Ad Limina.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienio rytą susitiko su grupe vyskupų iš keturių Afrikos valstybių – Senegalo, Mauritanijos, Bisau Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio – baigiančių vizitą Ad Limina. Po praėjusią savaitę vykusių individualių susitikimų, kuriuose vyskupai pristatė popiežiui savo vadovaujamų vietinių Bažnyčių situaciją, pirmadienio rytą Šv. Tėvas dar kartą susitiko su visa visų vyskupų grupe ir audiencijos metu sakytoje kalboje pateikė keletą savo pastabų ir pasiūlymų afrikiečių vyskupų vadovaujamų Bažnyčių sielovadai.
Popiežiaus kalboje daugiausia dėmesio skirta krikščionių tikėjimui ir krikščioniškai religinei praktikai vietinių afrikietiškų kultūrų kontekste, o taip pat krikščionybės ir tradicinių Afrikos religijų santykiui tiek bendrai, visuomenės kontekste, tiek kiekvieno pavienio individo sąžinėje ir laikysenoje.
Pakrikštytas žmogus atsisako visų religinių praktikų ir visų elgesio normų, kurios nėra suderinamos su krikščionių tikėjimu ir doros normomis. Afrikoje, kaip popiežių informavo patys pastarųjų keturių šalių vyskupai, neretai pasitaiko apostazijos atvejų ar bent dalinio grįžimo prie su krikščionybe nesuderinamų pagoniškų papročių. Į tai Bažnyčia privalo reaguoti vieninteliu turimu būdu: reikia stiprinti krikščionių religinį sąmoningumą, reikia gaivinti krikščionišką dvasingumą ir ugdyti didesnį žmonių teologinį išprusimą. Jei krikščionio tikėjimas bus tvirtas ir nuoširdus, tuomet jis pats deramai supras Kristaus Evangelijos naujumą, nereikės jam nei įrodinėti vienos ar kitos religijos pranašumo, nei šalintis nuo savo tradicinės kultūrinės bendrijos, kuriai jis priklausė prieš priimdamas krikštą.
Evangelizacijos sėkmę savo ruožtu tvirčiausiai laiduoja gerai pasirengę sielovados darbininkai. Dėl to popiežius priminė vyskupų pareigą su tėvišku rūpesčiu globoti savo kunigų seminarijas, kad jos parengtų susipratusius, dvasine ir humaniška pusiausvyra pasižyminčius naujus kunigus. Popiežius kvietė vyskupus rūpintis savo kunigija, kad visi, kas šventimų sakramentu yra siunčiami būti bendruomenių vadovais ir tikėjimo skelbėjais, savo pareigas eitų kupini uolumo.
Dar viena popie˛iaus kalboje paliesta tema – tai Bažnyčios socialinis veikimas. Popiežius aukštai vertino Afrikoje veikiančių karitatyvinių ir švietimo institucijų veiklą, o taip pat džiaugėsi, kad, atidžiai stebėdami savo šalių gyvenimą, Afrikos vyskupai drąsiai kelia balsą prieš įvairias visuomenės gyvenimo negeroves. Tačiau, antra vertus, popiežius įspėjo prieš Bažnyčios socialinės doktrinos tapatinimą su konkrečiu angažavimusi į visuomenės struktūrų valdymą. Bažnyčios balsas visuomenės gyvenime neturi būti suprantamas vien kaip žmogiška išmintis, o Bažnyčios atliekami artimo meilės darbai irgi nėra tik paprastas socialinis veikimas, bet yra meilės ir tiesos tarnystė. (jm)