Šventasis Tėvas susitiko su Romos diecezijos nuolatiniais diakonais

Šeštadienio ryte, vasario 18, popiežius Benediktas XVI susitiko su Romos diecezijos nuolatiniais diakonais ir jų šeimomis kartu paminėti 25-erių metų diakonato atstatymo Romoje jubiliejų.

Šventasis Tėvas, pasveikinęs Romos diecezijos nuolatinius diakonus, jų šeimas ir artimuosius, kardinolą vikarą Romos miestui Camillo Ruini, kitus už diakonatą atsakingus dvasininkus, savo kalboje aptarė diakonato esmę.

Pasak jo, diakono modelis yra pats Kristus, kuris savo mokiniams pabrėžė, jog atėjo tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama (Mt 20,28). Paskutinės Vakarienės metu Kristus savo misiją tarnauti išreiškė radikaliu būdu, it vergas, nuplaudamas dvylikos apaštalų kojas. Šiuo poelgiu Kristus taipogi parodė savo mokiniams iki kiek turi siekti jų nuolankumas ir meilė artimui. Jėzaus sekėjai ir mokiniai, gavę ir su džiaugsmu priėmę veltui dovanojamą Dievo meilę, yra kviečiami lygiai taip pat džiaugsmingai ir dosniai ją dovanoti artimui. Tad nuolatinis diakonatas yra krikščioniškos meilės motyvuota tarnystė artimui, ypač ko nors stokojančiam, vargšui. Visų pirma tai konkreti pagalba miesto neturtėliams, tačiau Šventasis Tėvas patikslino, kad neturtas neapsiriboja tik materialiu aspektu, neturtas gali būti dvasinis ir kultūrinis. Tad diakonas turi stengtis atsiliepti į žmonių, ypač jaunuolių, prasmės ir tiesos ieškojimus.

Diakono veiklos laukas yra iš tiesų platus. Tai krikšto ir šeimos sielovada, padedant šeimoms geriau suvokti ir išgyventi tarpusavio meilę per santuokos sakramentą, kuris yra Dievo meilės bei ištikimybės savo tautai atvaizdas. Tai darbas ofisuose, ligoninėse, mokyklose – šiose aplinkose nuolatinis diakonas turi suteikti krikščionišką prasmę darbui, ligonių kančiai, padėt naujoms kartoms atskleisti krikščioniško tikėjimo grožį ir gylį.

Nuolatinis diakonas turi būti Tiesos tarnas ir skelbti ją žmonėms, padėdamas jiems sutikti Kristų. Bet nuo tikėjimo tiesos skelbimo, kaip parodė pats Kristus, yra neatskiriama konkreti meilė artimui. Tad Šventasis Tėvas padrąsino diakonus pagal išgales padėti į Romos diecezijų parapijų duris besibeldžiantiems vargšams, dažnai atvykusiems iš tolimų ir neturtingų kraštų. Taip visi pasijus esą viena Dievo vaikų šeima, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Baigęs kalbą popiežius Benediktas XVI suteikė Apaštalinį Palaiminimą nuolatiniams diakonams, jų šeimoms ir artimiesiems.

Priminsime, kad Vatikano II Susirinkimas dogminėje konstitucijoje apie Bažnyčią „Lumen Gentium“ (LG 29) padėjo pamatus nuo pat pirmųjų Bažnyčios gyvavimo amžius žinomos, bet ilgą laiką primirštos, nuolatinių diakonų tarnystės atstatymui. Nuolatiniu diakonu gali tapti ir santuokoje gyvenantis vyras, jei yra sulaukęs 35 metų amžiaus, pasižymintis krikščionišku gyvenimu, turintis deramą teologinį išsilavinimą. Nuolatinis diakonas gali laiminti, krikštyti, tuokti, laidoti, pamokslauti, skaityt Dievo Žodį, katechizuoti, vesti bendras maldas. Tačiau priešingai nei kunigas, kuriam suteiktas aukštesnis šventimų laipsnis, negali aukoti Eucharistijos ir teikti išpažinties sakramento. (rk)