Praėjusį savaitgalį maronitų Bažnyčia Libane, Sirijoje ir Kipre minėjo savo įsteigėjo
šventojo Marono iškilmę. Šventasis Maronas buvo IV-V amžių sandūroje Sirijoje gyvenęs
vienuolis atsiskyrėlis. Aplink jį susibūrė gausus mokinių ir sekėjų būrys, kurie šventajam
Maronui mirus V amžiaus pirmoje pusėje neišsklido. Nuo VII amžiaus juos pradėjo vadinti
Maronitais. Ši rytų Bažnyčia, nors ir autonominė, yra glaudžioje komunijoje su Romos
katalikų Bažnyčia, o jų senovinis šūkis yra „Ištikimybė Dievui, ištikimybė Žmogui,
ištikimybė Popiežiui“.
Libano sostinėje Beirute maronitų arkivyskupas Paul
Matar šventojo Marono bažnyčioje aukojo šventąsias Mišias, kuriose dalyvavo ir Libano
prezidentas Emile Lahoud, premjeras Fouad Siniora, daug kitų politikų bei Libane akredituotų
ambasadorių.
Praėjusią savaitę šventojo Marono bažnyčia buvo nusiaubta ir apdeginta
per islamo fundamentalistų manifestaciją, kaip ir dar ne viena bažnyčia ar vienuolynas.
Dėlto maronitams netgi teko prašyti valdžios, kad ši pasirūpintų krikščioniškų kulto
vietų apsauga nuo tolimesnių nuniokojimų. Tad arkivyskupas Matar pakvietė visus gerbti
ilgaamžes Libano krikščionių ir musulmonų taikaus sugyvenimo tradicijas ir pasmerkė
prievartos apraiškas. Panašiai ir maronitų patriarchas, kardinolas Nassrallah Sfeir,
pakvietė maronitus eiti tolerancijos, susitaikymo ir atleidimo keliu.
Taip
pat ir Sirijos maronitų arkivyskupas Anis-Youssef Abi Aad, kuris konsekravo Mišias
dalyvaujant vietiniams musulmonų atstovams, kalbėjo apie sudėtingą Artimųjų Rytų situaciją.
Pasak jo, maronitai, amžių bėgyje gyvenę apsupti musulmonų, yra tarpininkai tarp krikščionybės
ir islamo. Tai yra viena iš maronitų Bažnyčios misijų, kuriai, deja, dėl politinių
ir ekonominių priežasčių gresia pavojus. Tuo tarpu Kipro arkivyskupas Boutros Gemayel
paprašė laisvojo pasaulio užtarti Turkijos maronitus, kurie šiuo metu išgyvena nelengvus
laikus. (rk)