Savo kalbą, sakytą prieš sekmadienio vidudienio maldą, popiežius Benediktas XVI skyrė
šį sekmadienį Italijoje minėtai Gyvybės dienai ir priminė šiai tematikai skirtą išsamiausią
mūsų laikų Bažnyčios magisteriumo dokumentą – 1995 metais paskelbtą popiežiaus Jono
Pauliaus II encikliką „Evangelium Vitae“.
Moralinius aspektus pristatydamas
plačiame dvasiniame ir kultūriniame kontekste, Jonas Paulius II nepaliaudamas skelbė,
kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia ir gerbtiniausia vertybė,- sakė popiežius Benediktas
XVI. Sekmadienio vidudienio maldos kalboje jis taip pat priminė neseniai paskelbtą
savąją encikliką apie krikščionišką meilę ir joje akcentuotą meilės tarnystės svarbą
žmogaus gyvybės apsaugai. Pirma visų veiksmų ir iniciatyvų,- sakė popiežius,- reikia
ugdyti teisingą santykį su kitu žmogumi. Gyvybės kultūra visų pirma remiasi dėmesiu
kitam žmogui, jo gerbimu, nieko neišskiriant ir nediskriminuojant. Kiekvieno žmogaus
gyvybė yra verta ir reikalauja apsaugos. Puikiai žinome, jog šiai nuostatai dažnai
prieštarauja šiuolaikinėse visuomenėse išplitęs hedonizmas: žmogaus gyvybė ginama
ir aukštinama tik tol, kol ji teikia malonumą, o kai ji pasiligojusi ar pažeista tuomet
jai neskiriama deramo dėmesio. Dėlto būtent meilė kiekvienam žmogui turi būti visų
tarnavimo gyvybei formų pagrindas: ir gimstančiųjų gyvybės gynimo, ir atstumtųjų,
ir kenčiančiųjų ir ypač nepagydomai sergančiųjų.
Mergelė Marija su tobula meile
priėmė gyvybės Žodį, Jėzų Kristų, atėjusį į pasaulį, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad
apsčiai jo turėtų. Jos globos meldžiame nėščioms moterims, šeimoms, sveikatos apsaugos
darbuotojams ir savanoriams, visiems kas darbuojasi gyvybės tarnyboje. Ypatingai melskimės
už tuos, ką slegia didžiausi sunkumai. (jm)