Pasaulio žiniasklaida pranešė, kad ankstų sausio 31 rytą mirė Coretta Scott King,
Martin Luther King našlė. Abu šie žmonės įėjo į 20 amžiaus istoriją kaip kovotojai
už žmogaus teises. Prisiminkime jų gyvenimus ir darbus.
Baptistų pastorius
Martin Luther King, pilietinių teisių gynėjas Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra
žinomas kiekvienam, kas domėjosi žmogaus teisių istorija.
Po siaubingos II
pasaulinio karo patirties 1948 metais pasirašyta garsioji visuotinė žmogaus teisių
Deklaracija skelbė:
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.
Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai.
Tačiau
Deklaracijoje paskelbti principai buvo toli nuo socialinių ir politinių tikrovių netgi
pačiose demokratiškiausiose to laiko šalyse. Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose
buvo stipriai įsisenėjęs rasinis ir etninis rasizmas, atgarsis 19 amžiaus vergovinės
santvarkos, nepaisant to kad jau nuo 1865 metų, kada pilietiniame kare vergovinę santvarką
palaikančios pietinės valstijos pralaimėjo šiaurinėms valstijoms, vergovė buvo oficialiai
panaikinta. Dar po II Pasaulinio karo Jungtinių Valstijų visuomenėje tarp baltųjų
ir juodųjų buvo nubrėžtos aiškios ir griežtos ribos: jiems buvo skirtos atskiros parduotuvės,
atskiri restoranai, atskiri viešbučiai ir mokyklos. Juodasis privalėjo rodyti daug
didesnę pagarbą baltajam, negu šis jam. Tik 1954 metais aukščiausiasis Jungtinių Amerikos
Valstijų teismas pripažins, kad „rasinis skirstymas pažeidžia konstituciją“.
Pirmą
kartą Martin Luther King figūra iškilo 1955 metais, kai Alabamos valstijos Montgomery
mieste įvyko plačiai visoje šalyje nuskambėjęs įvykis – juodaodė Rosa Parks, atsisakiusi
autobuse užleisti vieta baltajam, buvo suimta ir nuteista. Tada dar niekam nežinomas
Martin King suorganizavo taikų autobusų boikotą, kurio metu, per 381 dieną, vietinė
juodaodžių bendruomenė atsisakė naudotis autobusais. Nors Martin King ir dar 90 jo
šalininkų buvo suimti už viešos tvarkos pažeidimus, 1956 metais jie pasiekė pirmąją
pergalę – teismas nusprendė, jog baltųjų pirmenybė į sėdimą vietą autobuse yra antikonstitucinė.
Nuo
tada pastorius Martin King pradėjo tapti visoje šalyje beįsisiūbuojančio sąjūdžio
už lygias teises visiems Jungtinių Valstijų piliečiams lyderiu. Savo filosofija Martin
King buvo žymaus indų pacifisto Gandhi pasekėjęs ir propagavo „taikaus pasipriešinimo“
metodus, tikėdamas jų vertingumu ir efektyvumu.
Kova už lygias pilietines teises
susilaukė religinių institucijų, politinių partijų, akademinės bendruomenės, meno,
sporto žmonių, įžymių advokatų, teisėjų, kitų visuomenei žinomų žmonių paramos. Ją
stipriai rėmė Valstijų prezidentas John Fitzgerald Kennedy.
1964 metais, būdamas
35 metų, Martin King gavo Nobelio taikos premiją, tapdamas jauniausiu tokios premijos
gavėju. Daugelis universitetų skuba jam suteikti garbės daktaro laipsnį, yra spausdinamos
jo knygos, jis kviečiamas dalyvauti daugybėje renginių, judėjimų, organizacijų. Bet
taip pat jis per 30 kartų suimamas, nuolatos sekamas bei politiškai puolamas.
1968
metais Martin King atvyksta į Tenesio valstiją, ketindamas sudalyvauti dar vienoje
manifestacijoje. Ir čia jį, balandžio 4, išėjusį į viešbučio balkoną pakirto žudiko
paleista kulka.
Nuo 1986 metų, iš pradžių keliose, o šiandien visose valstijose
sausio mėnesio trečiąjį pirmadienį minima Martin Luther King diena.
Tačiau
po Martin Luther King mirties ši pavardė nedingo iš įvykių scenos – savo vyro darbus
ryžtingai pratęsė našle likusi jo žmona Coretta Scott King, sugebėjusi atsilaikyti
ir nepalūžti. Esant gyvam savo vyrui, su kuriuo susituokė 1953 metais, Coretta King
buvo tyli, bet drąsi ir tvirta jo pagalbininkė. Kartu su juo ji dalyvavo pirmosiose
visų manifestacijų ir eitynių eilėse, ištikimai jį palaikydama. Vyro mirtis nulėmė
jos pasirinkimą pašvęsti savo gyvenimą atvirai kovai už pilietines teises bei socialinius
pasikeitimus, ypač už teisingesnę moterų padėtį visuomenėje. Nuo 1980 metų ji tapo
viena iš ryškiausių Jungtinių Valstijų juodaodžių lyderių, įsipareigodama kovoti prieš
diskriminaciją ne tik savo šalyje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, ypač prieš atvira
rasistine santvarka pasižymėjusią Pietų Afrikos respubliką. Savo autoritetu ir patirtimi
Coretta King per savo ilgą gyvenimą prisidėjo prie daugybės nacionalinių, tarptautinių
ir pasaulinių organizacijų, institucijų bei judėjimų, kovojančių už tai, kad mūsų
pasaulis taptu geresniu, veiklos. Coretta King, kaip ir jos vyras, buvo tvirtai tikinti
krikščionė, savo gyvenimo tikslus ir darbus mačiusi tikėjimo šviesoje. Jų gyvenimas
yra liudijimas kitiems krikščionims, mums. (rk)