2006-02-01 18:57:29

Popiežiaus bendroji audiencija


Trečiadienio rytą, kaip paprastai, įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Šį kartą į Vatikano Pauliaus VI didžiąją audiencijų salę susirinkusiems maldininkams Benediktas XVI komentavo 144 psalmės pirmąją dalį.

Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau, tavo vardą garbinsiu per amžių amžius. Kasdien tave garbinsiu ir šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius. Didis yra Viešpats ir vertas didžios šlovės, – jo didybė yra nesuvokiama. Viena karta girs kitai tavo darbus ir skelbs tavo galybę. Apie tavo didybės garbingą spindesį ir apie tavo nuostabius darbus – aš mąstysiu. Žmonės garsins tavo pagarbią baimę keliančius darbus, ir aš skelbsiu tavo didybę. Jie apsakys garsą tavo dosnaus gerumo ir džiugiai giedos apie tavo teisumą. Atlaidus ir gailestingas yra Viešpats, lėtas pykti ir pilnas gerumo. Geras kiekvienam yra Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams. Tedėkoja tau, Viešpatie, visi tavo kūriniai ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina. Tepasakoja apie tavo karalystės garbę, tavo galybę tegarsina, kad paskelbtų visai žmonijai tavo žygius ir garbingą tavo viešpatavimo spindesį. Tavo viešpatavimas – amžinas viešpatavimas, tavo valdžia tveria per visas kartas.

Ši psalmė šlovina Viešpatį, vadindama jį karaliumi. Šis tekstas išsiskiria iš kitų psalmyno kūrinių būtent Dievo karaliavimo šlovinimu, intensyviu ir aistringu Viešpaties Karaliaus garbinimu. Hebrajiškas žodis „malkut“, reiškiantis karalystę arba karaliavimą, kartojamas keturis kartus, kaip keturios pasaulio kryptys, tuo norint pabrėžti Dievo viešpatavimą visam pasauliui ir visai istorijai. Šie terminai, kalbantys apie viešpatavimą ir karalystę, kuriuos vėliau savo mokyme naudos taip pat ir Kristus, byloja apie dieviškąji išganymo planą. Dievas nėra abejingas žmonijos istorijai. Priešingai – jis istorijoje vykdo savąjį visuotinės darnos ir taikos planą. Prie šio plano vykdymo turi prisidėti visa žmonija, nes jis skirtas visiems žmonėms, visoms visų amžių kartoms. Visuotinis Dievo veikimas išrauna iš pasaulio blogį ir pasaulio soste pasodina Dievo garbę, tai yra jo paties asmeninį ir transcendentinį buvimą ir veikimą.

Apie Viešpaties šlovės karalystę kalba psalmės pirmosios dalies paskutinės eilutės, o pirmosios eilutės, tarsi veda į Viešpaties šlovės triumfą. Psalmės pradžioje šlovinamas Viešpaties vardas, tai yra jo asmuo, kurį pažįstame iš istorijoje nuveiktų jo darbų. Psalmė kalba apie Viešpaties darbus, stebuklus, galybę, didingumą, teisingumą, kantrumą, gailestingumą, malonę, gerumą, švelnumą. Tai litanijos formos malda skelbianti Dievo įžengimą į pasaulio ir žmogaus gyvenimą. Jis ateina pas savo kūrinius ir atneša jiems išganymo pilnatvę. Mes nesame palikti blogio jėgų valiai, nesame vieni su savąja laisve, bet mus lydi galingas ir mylintis Viešpats, kuris kviečia būti jo karalystės nariais. Dievo karalystėje viešpatauja ne jėga ir valdingumas, ne smurtas ir priespauda, kaip dažnai būna žemiškose karalystėse, bet gailestingumas, švelnumas, gerumas, malonė ir teisingumas. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.