Trečiadienio bendroji audiencija

Trečiadienio bendrosios audiencijos pradžioje popiežius Benediktas XVI paminėjo besibaigiančią maldų savaitę už krikščionių vienybę, kurios metu mąstėme apie tai, kad reikia nuolatos melsti ir prašyti Viešpaties vienybės tarp visų Kristaus mokinių dovanos. Būtent malda substancialiai Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių ekumeninę veiklą padaro nuoširdžia ir teikiančia vaisius.

Prieš dvi savaitės vykusioje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas katechezėje pradėjo skaityti 143 psalmės komentarą. Šio trečiadienio audiencijoje Šventojo Tėvo skaitytoje katechezėje buvo komentuojama Mišparų liturgijos 143 psalmės antroji dalis:

Tau, Dieve, naują giesmę giedosiu, dešimtstyge arfa grosiu tau – tam, kuris teikia pergalę karaliams, gelbsti savo tarną Dovydą. Išgelbėk mane nuo žiauraus kalavijo, išvaduok mane iš svetimųjų rankos. Visa, ką jie sako, yra melas, – jie kelia dešinę kreivai prisiekti.

Tebūna mūsų sūnūs lyg sodinukai, gerai auklėti jaunystėje; mūsų dukterys lyg šaunios kolonos, nudailintos rūmams papuošti. Tebūna mūsų svirnai kupini visokio derliaus, mūsų avys, skaičiuojamos tūkstančiais, net dešimtimis tūkstančių, tegausėja mūsų ganyklose, tebūna gerai rūpinamasi mūsų galvijais. Tenebūna niekados miesto sienos pralaužtos, nei tremties, nei dejonių mūsų gatvėse tenesigirdi. Laiminga ta tauta, kuriai taip klostosi, laiminga ta tauta, kurios Dievas yra Viešpats!

Tai himnas Pateptajam, tai yra Pašvęstajam, Jėzui, kuris visus traukia prie savęs, kad jie būtų viena. Psalmėje dominuoja gerovės, gausos ir taikos simboliai, kurie yra mesijinės eros simboliai. Giesmė vadinama „nauja“, nes giedama apie istorijos tikslą, kai nutils blogio balsas – melas ir melaginga priesaika, kas žymi stabmeldystę. Užgimstantis naujas šviesus pasaulis, tikra mesijinė „taika“, pristatoma per kelias socialines tikroves: šeimą, ekonominį ir socialinį gyvenimą.

Visų pirma šeima, kuri remiasi kartų gyvybingumu. Sūnūs palyginami su gerai auginamais sodinukais, o dukterys vaizduojamos kaip tvirtos kolonos, panašios į šventyklos kolonas ir kurios laiko šeimos namą.


Šeima, ekonominis gyvenimas ir galiausiai miestas, tai yra visa bendruomenė, kuri džiaugiasi taikos neįkainojama dovana bei ramybe. Būtent visiems laikams nebebus pralaužtos miesto sienos, nebebus užpuolimu, kurie baigiasi apiplėšimais ir deportacijomis, nebesigirdės praradusiųjų viltį bei našlaičių dejonių, nebebus liūdno karų palikimo.

Taip piešiamas kitoks, bet įmanomas, pasaulis, kuris patikėtas Mesijui ir jo tautai. Visi kartu galime sukurti harmoningą ir taikų pasaulį, nutraukdami naikinančius neapykantos, smurto ir karo veiksmus. Reikia stoti meilės ir teisingumo Dievo pusėn. Dėl šios priežasties psalmė baigiama palaiminimu skirtu tautai, „kurios Dievas yra Viešpats“. Tautai, kuri neatsisako savo tikėjimo, savo dvasinių ir moralinių vertybių. Tautai, kuri kartu su psalmistu, gali giedoti „naują giesmę“ pilną pasitikėjimo ir tikėjimo. Tai primena naująją sandorą, išpranašautą pranašų ir įgyvendinta Kristaus, primena naują žmogų, primena atnaujinto ir atpirkto gyvenimo aleliują, primena pačią naujieną, kuri yra pats Kristus ir Evangelija. (kl)