Išleista pirmoji popiežiaus Benedikto XVI enciklika apie krikščioniškąją meilę “Deus caritas est”

Trečiadienį Vatikane, Jono Pauliaus II Spaudos salėje surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta tą pačią dieną, sausio 25-ąją išleista pirmoji popiežiaus Benedikto XVI enciklika apie krikščioniškąją meilę “Deus caritas est” - ”Dievas yra meilė”. Enciklika, kaip pažymėta laiško viršelyje, yra skirta vyskupams, kunigams ir diakonams, pašvęstojo gyvenimo žmonės ir visiems tikintiems pasauliečiams. Popiežiaus laiškas-enciklika susidaro iš 75 puslapių ir yra padalyta į dvi dalis. Kartu su Popiežiaus laiško įvadu ir pabaiga encikliką “Deus caritas est” sudaro 42 skyriai. Pasak Tikėjimo kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Angelo Amato, šioji pirmoji Benedikto XVI enciklika yra tarsi didžiulis dviaukštis renesanso paveikslas: pirmojoje, aukštutinėje dalyje, aptariama Dievo meilė, antrojoje, apatinėje dalyje, šios meilės visai žmonijai skirtas atspindys žmogaus širdyje ir Bažnyčios veikloje.

“Deus caritas est” - ”Dievas yra meilė”, - yra pirmieji popiežiaus Benedikto XVI enciklikos žodžiai, pagal kuriuos ir yra pavadinta pati enciklika. Šie pirmieji laiško žodžiai yra ištrauka iš apaštalo Jono pirmojo laiško. “Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas pasilieka jame”. Šie žodžiai, rašo Benediktas XVI-sis, nepaprastai aiškiai išreiškia krikščioniškojo tikėjimo centrą: krikščioniškąjį Dievo įvaizdį ir iš jo sekantį žmogaus ir jo gyvenimo kelio įvaizdį.

Pirmojoje enciklikos dalyje “ Meilės vienybė pasaulio sukūrime ir išganymo istorijoje” popiežius patikslina kai kuriuos esminius aspektus viena vertus tos meilės, kurią Dievas aukoja žmogui ir antra vertus ryšio, šią Meilę siejančio su žmogaus meilės tikrove. Pirmąją enciklikos dalį sudaro 17 skyrių. Ne kiek ilgesnėje, iš 21 skyriaus susidedančiojoje antrojoje dalyje Šv. Tėvas aptaria kaip Bažnyčia, būdama meilės bendrija, vykdo “Caritas” – krikščioniškos artimo meilės įsakymą. Paskutinieji du enciklikos skyriai sudaro laiško pabaigą, kurioje Popiežiaus siūlo semtis įkvėpimo iš šventųjų, kurie pavyzdingai vykdė artimo meilę.

Popiežius čia pat pamini buvusį romėnų legionierių, vienuolį ir vyskupą šventąjį Martyną Turietį, atskleidžiantį nepakeičiamą individualios artimo meilės liudijimo vertybę. Martynas kartą pagailėjęs vargšo atidavė jam pusę savo apsiausto. Tuomet, - rašo enciklikoje popiežius, pats Jėzus Martynui naktį pasirodydamas per sapną vilkėdamas tą patį apsiaustą patvirtino evangelinio priesako nenykstantį aktualumą: “Buvau nuogas – mane aprengėte ... kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.” Šventasis Tėvas taip pat paminėjo vienuolinio gyvenimo pradininko, abato šv. Antano ir, tęsiant per visą Bažnyčios istoriją, daugelio kitų šventųjų pavyzdžius: Pranciškaus Asyžiečio, Ignaco Lojolos, Dievo Jono, Kamilo de Lellis, Vince n to Pauliečio, Luizos de Marillac, Juozo Kotolengo, Jono Bosco, Luidžio O rione, Kalkutos Motinos Teresės. Iš visų šventųjų ryškiausias Dievo Motinos pavyzdys. Mergelei Marijai Popiežius Benediktas XVI paskyrė paskutiniuosius enciklikos žodžius, į Dievo Motiną kreipdamasis šiais maldos žodžiais:

Šventoji Marija, Dievo Motina,

Tu pasauliui padovanojai tikrąją šviesą,

Jėzų, Tavo Sūnų - Dievo Sūnų.

Tu visiškai pasišventei

Dievo pašaukimui

ir taip tapai šaltiniu

iš Jo kylančio gerumo.

Parodyk mums Jėzų. Vesk pas Jį.

Išmokyk Jį pažinti ir mylėti,

kad ir mes sugebėtume

skleisti tikrąją meilę

bei tapti gyvo vandens šaltiniais

ištroškusiam pasauliui.

Pirmąją savo encikliką “Deus caritas est” - ”Dievas yra meilė” popiežius Benediktas XVI pasirašė Romoje, per Kalėdas, Kristaus užgimimo iškilmės dieną, 2005 metų gruodžio 25-ąją.