2006-01-24 18:30:04

Paskebtas popiežiaus laiškas būsimai žiniasklaidos dienai.


Šį antradienį, sausio 24 dieną, katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo žurnalistų ir rašytojų dangiškąjį globėją, Bažnyčios Mokytoją, Ženevos vyskupą šv. Pranciškų Salezą. Pagal jau kelių dešimtmečių tradiciją, žurnalistų globėjo šventės dieną kasmet skelbiamas popiežiaus laiškas, skirtas būsimai Pasaulinei žiniasklaidos dienai. Bažnyčios minimų Pasaulinių žiniasklaidos dienų, dar vadinamų Pasaulinėmis socialinės komunikacijos dienomis, tradiciją tuoj pat po Vatikano II Susirinkimo įvedė popiežius Paulius VI. Šiemetinė, gegužės 28-ąją minėsima, žiniasklaidos diena bus jaus keturiasdešimtoji.

Šį kartą būsimos žiniasklaidos dienos ir jai skirto popiežiaus laiško tema: „Visuomenės informavimo priemonės – komunikacijos, bendrystės ir bendradarbiavimo tinklas“. Antradienį paskelbtame dokumente, popiežius Benediktas XVI žiniasklaidos darbuotojus vadina tiesos skelbėjais bei taikos kūrėjais ir kalba apie šią misiją vykdančių žmonių pareigas ir atsakomybę.

Jau pačioje savo laiško pradžioje popiežius atmeta šiandien dažnai žiniasklaidos pasaulyje naudojamą tariamo neutralumo kaukę. Jei žiniasklaida pašaukta apšviesti žmonių sąžines, jei žiniasklaidos užduotis yra padėti žmonėms kritiškai vertinti pasaulio reiškinius, tai šitoks jos pašaukimas tikrai nėra neutralus. Autentiškas komunikavimas reikalauja drąsos ir ryžto. Žiniasklaidoje dirbantis žmogus pirmiausia pats turi būti pajėgus įsisavinti milžinišką kiekį informacijos ir negali tenkintis tik dalinėmis ir laikinomis tiesomis. Žiniasklaidoje dirbantis žmogus pirmiausia pats turi giltis į reiškinių esmę ir skelbti tai, kas daro prasmingą žmogaus gyvenimą, tiek jo asmeninę, tiek ir visuomeninę dimensijas. Šitaip suprasdama savo misiją, žiniasklaida gali konstruktyviai prisidėti prie to kas gražu ir gera skleidimo. Žiniasklaida turi būti tarsi didysis „apskritas stalas“, prie kurio svarstomas visos žmonijos likimas. Dėl to su jos autentišku pašaukimu nesuderinamas nei šališkumas, nei vien verslo kriterijais besivadovaujanti veikla, nei nesąžiningas nepriimtinų požiūrių nutylėjimas.

Šiandien apmaudo apkartintomis širdimis dažnai regime priešingus reiškinius: matome jaunimui skiepijamą melagingą meilės sampratą, matome kaip tyčiojamasi iš Dievo žmogui dovanoto asmens orumo, matome kaip griaunami šeimos pamatai. Šių reiškinių akivaizdoje būtina priminti žiniasklaidos socialinę ir moralinę atsakomybę, jos pareigą remti šeimą, kuri yra visuomenės ir kultūros pamatas, pareigą padėti tėvams auklėti vaikus, pareigą padėti šiuolaikiniam jaunimui. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.