Katalikų Bažnyčios santykiai su stačiatikių ir senosiomis rytų bažnyčiomis
Vatikano Radijo korespondentas kalbėjosi su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos
atstovais apie katalikų Bažnyčios santykius su ortodoksų ir rytų Bažnyčiomis.
Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos darbuotojas tėvas Jozef Maj apžvelgė paskutiniųjų metų
katalikų Bažnyčios santykius su slaviškomis ortodoksų Bažnyčiomis, ypač su Maskvos
patriarchatu. Jis paminėjo du išskirtinius praėjusių metų momentus.
Pirmasis,
savo ruožtu, sudarytas iš dviejų atskirų įvykių - tai Jono Pauliaus II laidotuvės
ir jo įpėdinio popiežiaus Benedikto XVI pontifikato pradžia. Dievo tarno Jono Pauliaus
II laidotuvėse dalyvavo įvairių stačiatikių Bažnyčių delegacijos, o tarp jų buvo ir
Maskvos patriarchato delegacija, kuriai vadovavo metropolitas Kirilas, Maskvos patriarchato
bažnytinių santykių su užsieniu departamento pirmininkas. Šių delegacijų atvykimas
nebuvo tik protokolinė procedūra, bet greičiau Bažnyčių abipusio artumo įvairiais
jų gyvenimo momentais išraiška. Tai taip pat parodė, jog nuo Vatikano II Susirinkimo
ir ypač Jono Pauliaus II pontifikato metu su ortodoksais buvo užmegzti įvairaus lygio
ir įvairaus pobūdžio tvirti santykiai, nors, žinoma, netrūko sunkumų bei iššūkių.
Stačiatikių, tarp jų ir Maskvos patriarchato, delegacijos taipogi dalyvavo iškilmingose
popiežiaus Benedikto XVI pontifikato pradžios inauguracinėse Mišiose, po kurių Šventasis
Tėvas su visomis jomis susitiko.
Antrasis svarbus momentas buvo stačiatikių
dalyvavimas praėjusiais metais vykusiame vyskupų Sinode apie Eucharistiją. Jį atidarant
taip pat dalyvavo vienas Maskvos patriarchato vyskupas, o visą Sinodo darbą sekė rusų
stačiatikių bendruomenės Romoje klebonas.
Kiti svarbūs stačiatikių ir katalikų
sąlyčio momentai buvo Maskvos patriarchato atstovo dalyvavimas simpoziume Romoje apie
žmogaus genomą, kardinolo Kasper, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko,
ir kardinolo Renato Martino, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininko,
vizitai Maskvoje. Rusijos sostinėje lankėsi ir arkivyskupas Giovanni Lajolo, sekretorius
santykiams su valstybėmis, kur jis susitiko tiek su Rusijos federacijos valdžios,
tiek su Maskvos patriarchato atstovais. Tėvas Jozef Maj pažymėjo, jog ir ateityje
bus stengiamasi bendradarbiauti. Tarp katalikų ir stačiatikių esantys skirtumai neturi
trukdyti įgyvendinti bendras vertybes, įsipareigoti skatinti taiką ir teisingumą pasaulyje
ir kartu liudyti Evangeliją.
Kitas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos
atstovas, prelatas Johan Bonny, Vatikano Radijui papasakojo apie katalikų Bažnyčios
ir senųjų rytų Bažnyčių santykius.
Vadinamųjų senųjų rytų Bažnyčių šaknys siekia
V amžių, tiksliau 451 metų visuotinį Chalcedono Susirinkimą, kai kelios rytinės Romos
Imperijos dalies Bažnyčios nepriėmė šio Susirinkimo nutarimų dėl Jėzaus Kristaus asmens
ir jo dviejų prigimčių. Čia kalbama apie koptų-ortodoksų Bažnyčią Egipte, ortodoksų
Bažnyčia Eritrėjoje ir Etiopijoje, taip pat sirų-ortodoksų Bažnyčia, apaštalinę armėnų
Bažnyčią su savo dviem katolikosatais Libane ir Armėnijoje bei malankarų-ortodoksų
Bažnyčia Indijoje.
Pasak prelato Bonny, ekumeniniai santykiai su tomis Bažnyčiomis
yra svarbūs ir intensyvūs jau vien dėlto, kad jos yra Artimuosiuose Rytuose, krikščionybės
gimimo žemėje. Santykiai yra įvairaus pobūdžio – aukšto lygio susitikimai, bendros
liturginės apeigos, mokslo įstaigų profesorių ir studentų mainai. 2005 metus ženklino
trys svarbūs įvykiai. Tai bendros tarptautinės katalikų ir rytų Bažnyčių dialogo Komisijos
susitikimas Romoje, vėliau visų rytų Bažnyčių vadovų dalyvavimas Jono Pauliaus II
laidotuvėse ir galiausiai rytų Bažnyčių atstovų dalyvavimas vyskupų Sinode Romoje
apie Eucharistiją. Prelatas Bonny priminė, jog sekantis dialogo žingsnis bus šio mėnesio
gale vyksiantis trečiasis bendros tarptautinės katalikų ir rytų Bažnyčių dialogo Komisijos
susitikimas Armėnijoje. Jo metu bus nagrinėjamos tokios svarbios ekleziologinės temos,
kaip vyskupų įpėdinystė, vyskupų kolegialumas ir popiežiaus primatas, vietinių, regioninių
ir tarptautinių sinodų vaidmuo. (rk)