Popiežius susitiko su suomių ekumenine delegacija.

Kaip kasmet maldų už krikščionių vienybę savaitės dienomis, popiežius Benediktas XVI ketvirtadienio rytą priėmė Suomijos krikščionių ekumeninę delegaciją, kuriai vadovavo vienos mažiausių Suomijos liuteronų vyskupijų ganytojas – Espoo vyskupas Mikko Heikka ir nedidelės Suomijos katalikų bendruomenės vadovas – Helsinkio katalikų vyskupas Jozef Wrobel.

Kasmet rengiamas Suomijos krikščionių ekumeninis vizitas, vykstantis maldų už krikščionių vienybę savaitės dienomis, sutampa su sausio 19 dieną minima suomių tautos krikštytojo šv. Henriko švente. Dvyliktame amžiuje Švedijoje ir Suomijoje gyvenęs šventasis Henrikas, Upsalos vyskupas, kankinys, buvo pirmasis krikščionybės skelbėjas tuo metu dar pagoniškoje Suomijoje.

Sveikindamas suomių delegaciją, popiežius Benediktas XVI priminė, kad paprotys kasmet lankytis Romoje susiformavo popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metais. Popiežius taip pat priminė reikšmingą dokumentą – 1999 metais pasirašytą bendrąją katalikų ir liuteronų deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos, kuris pašalino svarbią kliūtį trukdžiusią teologiniam katalikų ir liuteronų dialogui. Tačiau, nepaisant dar išliekančių doktrinos skirtumų, svarbiausias pastaraisiais dešimtmečiais vykusio dialogo pasiekimas yra „dvasinis ekumenizmas“, tai yra, kad šiandien krikščionys – katalikai ir liuteronai – jau nėra vieni kitiems svetimi, bet gyvendami kaip broliai kartu darbuojasi dėl teisingesnio ir taikesnio pasaulio.

Šiuo metu 85 procentai Suomijos gyventojų, kurių iš viso yra maždaug 5,2 milijono, priklauso liuteronų Bažnyčiai, turinčiai 9 vyskupijas. Maždaug 10 procentų Suomijos gyventojų save laiko netikinčiaisiais. Likusieji penki procentai gyventojų priklauso kitoms krikščioniškoms konfesijoms, taip pat musulmonų ir žydų bendruomenėms. Liuteronų parapijose Suomijoje dirba beveik du su puse tūkstančio pastorių, kurių maždaug trečdalis yra moterys, ir apie septynis tūkstančius sielovadoje ir įvairiose bažnytinės socialinės bei kultūrinės veiklos srityse dirbančių etatinių darbuotojų ir savanorių. Bažnyčios veikla finansuojama aukomis ir tikinčiųjų mokesčiais. Aukos sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų bažnytinei veiklai finansuoti, mokesčiai – tris ketvirtadalius. Pagal Suomijoje galiojančią fiskalinę tvarką, kiekvienas pilietis vietinėms savivaldybėms mokamų mokesčių dalį privalo skirti savo religinei bendruomenei. Per metus tai sudaro po maždaug 120 eurų, tai yra apie 400 litų nuo vieno žmogaus.

Katalikų Bažnyčiai priklausančių žmonių visoje Suomijoje šiuo metu yra tik apie penkis tūkstančius. Šešioliktame amžiuje įsigalėjus protestantizmui, katalikybė Suomijoje visiškai išnyko. Po trijų šimtmečių pertraukos, pirmosios katalikų bendruomenės pradėjo kurtis devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Visą Suomiją apimanti Helsinkio katalikų vyskupija buvo įkurta tik 1955 metais. Šiuo metu ją sudaro septynios parapijų bendruomenės, veikiančios pačiame Helsinkyje ir kituose didesniuose miestuose. Suomijos katalikų sielovadoje šiuo metu dirba dvidešimt kunigų ir vienas diakonas. Suomijos katalikų Bažnyčiai vadovauja iš Lenkijos kilęs Helsinkio vyskupas Jozef Wrobel. (jm)