Kongo Demokratinės respublikos vyskupų konferencijos pirmininko interviu Vatikano Radijui

Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį audiencijose priėmė dar penkis Kongo demokratinės respublikos vyskupus, atvykusius į Romą su privalomuoju vizitu “ad Limina”. Penki su Šv. Tėvu susitikę ganytojai vadovauja sostinės Kinšasos sufraganinėms vyskupijoms, kurių iš viso yra 8-nios. Kongo demokratinės respublikos vyskupų vizitai Vatikane tęsis ateinančiomis dienomis ir savaitėmis iki vasario vidurio. Vyskupai pokalbiuose su Šv. Tėvu aptars įvairius Bažnyčios ir tautos gyvenimą liečiančius klausimus, ypač dabartines pastangas ir viltis atkurti santarvę po daugelį metų trukusių kruvinų vidaus konfliktų. Apie dabartinę situaciją šioje trečiojoje didžiausioje Afrikos šalyje Vatikano radijui papasakojo Kongo Demokratinės respublikos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kisanganio arkivyskupas Laurent Monsengwo Pasinya.

Tauta su viltimi žengia demokratėjimo keliu, tikėdamasi netrukus užbaigti pereinamąjį laikotarpį, kuris buvo pradėtas prieš 16-ką metų. Ką tik įvykęs konstitucinis referendumas suteikia pagrindo manyti, kad tauta netrukus galės išrinkti naują vyriausybę. Būtų galima sakyti, kad žmonės jau praregėjo šviesą tunelio gale. Tai reiškia stabilumą – ne tik politikos, bet ir ekonomikos, ir taiką, nes bus įgyvendinta teisinė valstybė, gerbiami įstatymai: visi galės džiaugtis savo teisėmis ir gerbti kitų. Būtent tai ir yra taikos pagrindas.

Bažnyčia, - sakė Kongo Demokratinės respublikos episkopato vadovas, tęsė savo darbą net tamsiausiomis valandomis, kai buvo karas. Kunigai ir vyskupai liko savo vietose, lankė krikščionių bendruomenes, stiprino jų dvasią, padėjo kuo galėjo karo metu. Bažnyčia tęsė apaštalavimą ir skatino atsikurti. Ji nenuleido rankų prieš sunkumus. Kulto praktikavimas, Mišių lankymas beveik visiems suteikė galimybę rinktis į vieną vietą, guostis ir vieni kitus guosti, aukoti Viešpačiui savo kančias, kad jis jas sumažintų. Bene svarbiausia vyskupų žinia šiuo požiūriu buvo jų tvirtas nusistatymas, jog krašto teritorijos vientisumas ir suverenumas yra nesvarstomi. Matome, jog katalikų bendruomenės toliau auga ir išliko dinamiškos, bet gyventojai dar labiau nuskurdo, - kalbėjo arkivyskupas.

Kokiais veiksmais Bažnyčia siekė supriešintos visuomenės susitaikymo?

Atsakydamas į klausimą Kongo Demokratinės respublikos arkivyskupas sakė, kad ganytojai nuolat primindavo žmonėms, kad abiejose barikadų pusėse yra krikščionių, kad visi jie yra broliai ir seserys Kristuje. Primindami Kristaus brolystės visuotinumą priminėm tautiečiams, kad jei viena valstybė skelbia karą kitai valstybei tai dar nereiškia, kad tos šalies piliečiai yra kalti už savo vyriausybės politinius sprendimus. Taip pat kartojome, jog be atleidimo ir susitaikymo išsižadama krikščionybės. Dėjom pastangų, - tęsė arkivyskupas, kad Didžiųjų ežerų regiono vyskupų – pavyzdžiui Ruandos, Burundžio ir Kongo susitikimai reguliariai vyktų rotacine tvarka vis kitoje regiono šalyje. Šitaip troškom paliudyti, jog švenčiame Eucharistiją kartu dalyvaujant tos šalies krikščionims ir parodyti, kad ganytojai, atvykstantys iš svetur, irgi yra Bažnyčios ganytojai, - sakė Kisanganio arkivyskupas, vyskupų konferencijos pirmininkas Laurent Monsengwo Pasinya Kongo Demokratinės respublikos vyskupų “ad Limina apostolorum” vizitų proga Vatikano Radijui suteiktame interviu. (sk)