Trečiadienį prasideda maldų savaitė už krikščionių vienybę.
Esame vėl kviečiami melstis už krikščionių vienybę. Sausio 18 dieną prasideda maldos
savaitė už krikščionių vienybę. Būtent Airijos, kur yra ryškūs kontrastai tarp krikščionių,
ekumeninė grupė pasiūlė ių metų maldos savaitei temą, evangelijos pagal Matą 18 skyriaus
20 eilutę, „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“. Tai Jėzaus
Kristaus buvimo krikščionių bendruomenėje tema. Apaštalas Paulius mums paaiškina,
kad tai nėra tik buvimas aplink kurį krikščionys susirenka, bet tai daugiau – tai
krikščionių bendruomenė Jėzuje Kristuje, Kristaus kūno bendruomenė, Bažnyčia. Tai
tema, kuri mums parodo krikščionių vienybės pagrindą. Ir dar daugiau, Jėzaus pažada
savo mokiniams: „jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melstis kokio dalyko, jiems
mano dangiškasis Tėvas jį suteiks“ (Mt 18, 19). Taigi šis pažadas, kad bus išklausyta
krikščionių mada, yra tampriai susijęs su Jėzaus pažadu, kad visi bus viena, idant
pasaulis tikėtų, - Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos vice sekretorius mons.
Eleuterio Fortino kalbėjo Vatikano radijui apie maldų už krikščionių vienybę savaitės
temą.
Kiekvienais metais malda už krikščionių vienybę yra kelionė link visiškos
vienybės tikėjimo ir vilties perspektyvoje. Maldų už vienybę savaitės padeda apmąstyti
apie vienybę Kristuje, apmąstyti apie tai kas buvo nuveikta, kokios problemos liko
atviros. Šia savaitę visame pasaulyje melsis kartu katalikai, ortodoksai, protestantai,
- tęsė mons. Fortino.
Šventasis Tėvas nuo pat savo pontifikato pradžios pabrėžė
ekumenizmo svarbą ir krikščionių vienybę. Vienybė, kurios Bažnyčia siekia, nėra susiliejimas
ar skirtumų panaikinimas, bet pagarba įvairioms Bažnyčios formoms. Tačiau Bažnyčia,
pagal jos įkūrėjo Jėzaus Kristaus valią, turi visada būti viena, šventa, visuotinė
ir apaštališka.
Taip pat Bendra Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių ekumeninio
dialogo komisija, kuri paskutinį dešimtmetį turėjo didelių sunkumų, atnaujina veiklą.
Po to kai 2000 metai, Baltimorėje, susitikimo metu Komisijos nariai nesugebėjo priimti
bendro dokumento, ši komisija daugiau nesusirinko į bendrą posėdį. Tačiau tiek ortodoksai,
tiek katalikai bandė atnaujinti Komisijos darbą. Bažnyčių pastangas vainikavo dar
praėjusiais metais gruodžio mėnesį susitarimas, kad vėl susirinkusi bendra ekumeninė
Komisiją dar šių metų sausio baigoje svarstys labai svarbias ekleziologines temas:
vyskupai ir jų apaštališkoji įpėdinystė; Popiežiaus Primatas Bažnyčioje ir vyskupų
kolegialumas; vietiniai, regioniniai ar tarptautiniai sinodai bei ekumeniniai susirinkimai.
Ekumenizmas
yra labai svarbus ne tik Vakarų pasaulyje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, nes čia yra
visų krikščioniškų Bažnyčių bendruomenės, tai yra Katalikų, Ortodoksų, senosios Rytų
bei protestantų Bažnyčių. Artimųjų Rytų regione vyksta intensyvus ekumeninis gyvenimas:
Artimųjų Rytų Patriarchai organizuoja susitikimus, Artimųjų Rytų Bažnyčių Taryba bendradarbiauja
socialinėje, edukacinėje bei teologinėje srityse. Taip pat Artimuosiuose Rytuose yra
įsikūrusi ne viena vienuoliško ar kontempliatyvaus gyvenimo bendruomenė, kurios kiekvieną
dieną meldžiasi už krikščionių vienybę.
Kai kalbame apie senąsias Rytų bažnyčias,
turime omenyje 451 metų Kalcedono Susirinkimą, kai kelios rytinės Romos Imperijos
dalies Bažnyčios nepriėmė šio susirinkimo nutarimų dėl Jėzaus Kristaus asmens ir
jo dviejų prigimčių. Tiksliau kalba eina apie koptų-ortodoksų Bažnyčią Egipte, ortodoksų
Bažnyčia Eritrėjoje ir Etiopijoje, taip pat sirų-ortodoksų Bažnyčia, apaštališkąją
armėnų Bažnyčią su savo dviem katolikosatais Libane ir Armėnijoje bei malankarų-ortodoksų
Bažnyčia Indijoje. Viso maždaug yra septynios vietinės Bažnyčios. (kl)