Austrijos vyskupai apie Austrijos pirmininkavimo ES pusmetį

Sausio pirmąją prasidėjo Austrijos vadovavimo Europos Sąjungai pusmetis. Ką austrų tauta mano apie suvienytos Europos ateitį, apie tolimesnę Europos Sąjungos plėtrą? Kaip visuomenės nuostatas komentuoja Austrijos Bažnyčia? Apie tai mūsų radijui duotame interviu kalbėjo Austrijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas, Grazo vyskupas Egon Kapellari.

Austrijos visuomenė buvo labai palanki pačios Austrijos įstojimui į Europos Sąjungą. Įstojimą remiančių žmonių skaičius buvo žymiai didesnis negu kitose šalyse. Dabar austrai skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. Šį pokytį lėmė įvairios priežastys. Pirmiausia – tai Briuselio biurokratija, peržengianti visas ribas ir norinti viską reguliuoti, nepaisydama nacionalinių ypatumų. Tačiau, antra vertus, pati Austrijos vyriausybė neįstengė gerai informuoti žmonių apie integracijos tikslus ir būdus, apie konstitucinę sutartį. Vis dėlto, nepaisant šiandien akivaizdaus visuomenės skeptiško požiūrio, aš optimistiškai žiūriu į suvienytos Europos projekto ateitį.

Paklaustas apie šalies Bažnyčios iniciatyvas Austrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu, vyskupas Kapellari sakė, kad Austrijos vyskupai jau prieš kurį laiką deklaravo, jog atidžiu kritišku žvilgsniu stebės visą Austrijos pirmininkavimo pusmetį. Vienas opiausių dalykų yra migracija. Negalima tik prašyti visuomenės tolerancijos, bet reikia gerai paaiškinti nustatomų migracijos taisyklių priežastis ir tikslus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę į vyriausybių projektų vykdymą. Anksčiau buvo daug kalbama apie atviras sienas. Taip pat ir Bažnyčia galbūt pernelyg dažnai naudodavo šią terminologiją. Tačiau dabar matome, kad nepamatuotas idealizmas ne visada pasitvirtina, o kartais net sukelia agresyvias reakcijas. Kitas dalykas, kurį Austrijos Bažnyčia ketina labai atidžiai stebėti, tai vadinamosios bioetikos problemos. Austrija priklauso toms Europos Sąjungos šalims, kurios nepritaria žmogaus embrionų naudojimui tyrimams ar embrioninių kamieninių ląstelių naudojimui terapijai. Stengsimės, kad ši nuostata nesikeistų,- sakė vyskupas.

Dar viena tema, kuria pastaruoju metu gyvai diskutavo Austrijos visuomenė, tai Turkijos priėmimas, o taip pat Europos Sąjungos plėtra į kitas Vidurio Europos šalis. Pasak vyskupo Kapellari, nėra pagrindo kalbėti apie austrų visuomenės priešinimąsi Bulgarijos, Rumunijos ar juo labiau Kroatijos priėmimui į Europos Sąjungą, nes austrų dauguma šių šalių priėmimui pritaria, o jei ir kartais pasigrista priešingų balsų, tai tėra tik vienetai, neatspindintys visos visuomenės požiūrio. Kitaip Turkijos klausimu. Nieks nedeklaruoja priešiškumo geriems, bičiuliškiems santykiams su Turkija, tačiau jos visiškai integracijai į Europos Sąjungą austrai nepritaria. Manau,- sakė Austrijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas,- kad tokia visuomenės pozicija atsispindės ir vyriausybės veiksmuose Austrijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu. (jm)