Šeštadienio vakarą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje vadovavo sausio 1-ąją
minimos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos ikilmės pirmiesiems Mišparams,
kurių pabaigoje buvo giedamas senasis padėkos himnas “Te Deum” už besibaigiančius
2005 metus. Tai tradicinės, kasmet gruodžio 31-osios vakarą Šventojo Tėvo vadovaujamos
pamaldos, kurių metu apžvelgiami nugyventi dar vieneri metai, dėkojama Dievui už visas
malones, kuriomis jis dosniai apdovanojo Bažnyčią ir pasaulį, apžvelgiami taip pat
ir sunkumai, kuriuos esame kviečiami pakelti ir įveikti, vadovaudamiesi Dievo ir artimo
meile, kupini vilties. Padėkos pamaldų metu žvelgiama ir į ateitį; prašoma Dievo palaimintų
naujų metų. Tokiu būdu Marijos Dievo Gimdytojos ikilmė maldoje sujungia praėjusius
ir ateinančius metus.
Popiežius Benediktas XVI sutelkė savo mintis apie keliaujančią
Bažnyčią. „Taip, ne tik mūsų širdies poreikis, bet ir pareiga šlovinti ir dėkoti Tam,
kuris mus lydi niekad mūsų nepalikdamas ir visada su savo gailestingos meilės ištikimybe
sergi žmoniją“, - kalbėjo jis. „Tikrai galime teigti, kad Bažnyčia gyvuoja, - tęsė
Šventasis Tėvas, - Dievo garbinimui ir šlovinimui. Ji pati yra „malonės aktas“, kuris
amžių bėgyje ištikimai liudija neužgęstančią meilę, apglėbiančią kiekvienos rasės
ir kultūros žmogų ir vaisingai sėjantis tikrojo gyvenimo pradus“. Pasak popiežiaus,
Bažnyčia tęs savo piligriminę kelionę pasaulyje, padedama Šventosios Dvasios ir skelbs
pasauliui Viešpaties slėpinį, iki šis bus atskleistas visa savo šviesa amžių pabaigoje.
Ypatingai
Dievui Šventasis Tėvas dėkojo kaip Romos Bažnyčios vadovas. Juk ją, sakė jis, per
praėjusius dvylika mėnesių aplankė daugybė kitų Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių
tam, kad meilėje būtų pagilintas dialogas ir tiesa, kad visi pakrikštytieji būtų labiau
vieningi. Kalbėdamas apie Romos diecezijos gyvenimą, popiežius dar kartą priminė,
jog būtina palaikyti šeimos instituciją, o krikščioniškoms šeimoms padėti atsinaujinti.
Šventasis Tėvas savo homilijoje prisiminė visus sunkioje situacijoje esančius žmones:
kenčiančius skurdą, praradusius viltį, egoistinių interesų aukas. Jis meldėsi, kad
Dievo malonė sušvelnintų iš blogio kylančias jų kančias.
Galiausiai popiežius
meldė Dievo Motinos, mokančios ir padedančios gyventi, užtarimo ir motiniškos globos
šiandien ir vėliau tam, kad vieną dieną Kristus mus priimtų į savo šlovę. (rk)