Popiežiaus bendroji audiencija

Trečiadienio rytą į bendrąją audienciją atvykusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie jau priartėjusias Kalėdas.

Ateik, Viešpatie Jėzaus! – maldoje kartojame šiuos žodžius rengdami savo širdis džiaugtis Išganytojo gimimu. Šią paskutinę Advento savaitę liturgija mus lydi dvasiniame kelyje ir drąsina vis kartojamais raginimais priimti Gelbėtoją, atpažinti jį ėdžiose paguldytame mažame Vaikelyje.

Tai Kalėdų slėpinys, kurį suprasti mums padeda įvairūs simboliai. Tarp pastarųjų yra šviesos simbolis, vienas kupiniausių dvasinės prasmės, ties kuriuo norėčiau šį kartą trumpam sustoti. Mūsų pusrutulyje Kalėdų šventės sutampa su tomis dienomis, žyminčiomis metų laikotarpių kaitą, kai baigiasi dienų trumpėjimas ir palaipsniui saulė pradeda kasdien vis ilgiau šviesti. Tai mums padeda geriau suprasti sutemas išsklaidančios šviesos simbolį. Šis simbolis paliečia žmogaus sielą: gėrio šviesa nugali blogį, meilė įveikia neapykantą, gyvybė nugali mirtį. Mąstyti apie šią dvasinę dieviškąją šviesą mus ragina Kalėdų šventės, kasmet skelbdamos Dievo meilės galutinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Dėl to, šiomis Kalėdų novenos dienomis, dažnai girdime kalbant apie šviesą. Žmonių laukiamą išganytoją liturgija vadina „Tekančia Žvaigžde“, ta žvaigžde, kuri rodo kelią sutemose, tarp įvairių pasaulio pavojų klaidžiojantiems keleiviams, norintiems pasiekti Dievo pažadėtą ir Jėzuje Kristuje įvykdytą išganymą.

Mes rengiamės savo šeimose ir bažnytinėse bendruomenėse džiugiai švęsti Išganytojo gimimą, tačiau kartu matome, jog modernioje kultūroje įsivyravęs konsumizmas norėtų ištrinti krikščioniško Kalėdų šventimo simbolius. Tad visi teprisiima pareigą puoselėti kalėdines tradicijas, priklausančias mūsų tikėjimo ir kultūros paveldui, kad jos neišnyktų ir būtų perduotos būsimosioms kartoms. Šiomis dienomis matydami akinančiai apšveistas ir šventiškai papuoštas mūsų miestų gatves ir aikštes, nepamirškime, jog tos šviesos mums turi priminti kitą šviesą, nematomą akimis, bet matomą širdimi. Gėrėdamiesi ta šviesa uždekime žvakes savo bažnyčiose, įžiebkime namuose papuoštų Kalėdų eglučių žiburius. Mūsų sielos teatsiveria tikrai dvasinei šviesai, atneštai visiems geros valios žmonėms. Dievas yra su mumis! Mergelė Marija Betliejuje mums jį pagimdė! Jis yra mūsų gyvenimo žvaigždė!

O, tekanti Žvaigžde, amžinosios šviesos atspindy, teisingumo Saule: ateik, šviesk skendintiems tamsybėse ir mirties šešėlyje! Kartodami šią šiandienės liturgijos invokaciją, meldžiame Viešpatį, kad skubėtų pas mus ateiti, nes tik jis gali patenkinti žmogaus širdies lūkesčius. Ši Žvaigždė, ši niekados nesileidžianti šviesa, tesuteikia mums jėgų visuomet eiti tiesos, teisingumo ir meilės keliu. Šias paskutines iki Kalėdų likusias dienas gyvenkime laukdami kartu su Marija. Jinai, visa spindinti Šventosios Dvasios šviesa, tepadeda mums gerai suprasti ir giliai išgyventi Kristaus gimimo slėpinį,- kalbėjo popiežius trečiadienio rytą ir pačioje savo kalbos pabaigoje visiems palinkėjo linksmų šventų Kalėdų. (jm)