Naujasis Prancūzijos ambasadorius įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus

Pirmadienio ryte naujasis Prancūzijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Bernard Kessedjian, pradėdamas savo diplomatinę misiją, įteikė skiriamuosius raštus popiežiui Ben ediktui XVI . Abi pusės apsikeitė kalbomis, kuriose išryškino dabartinius Šventojo Sosto ir Prancūzijos santykius.
Naujasis ambasadorius, kuris kalbėjo pirmas, priminė, kad šie santykiai jau trunka amžius ir kad ne visada jie buvo darnūs – dažnai jie būdavo lydimi ginčų apie valstybės, religijos ir pilietinės visuomenės ribas. Tačiau, pažymėjo ambasadorius, jie visada būdavo atnaujinami sutampant abiejų pusių įsitikinimams dėl žmogaus asmens kilnumo ir centriškumo. Ambasadorius Kessedjian priminė popiežiaus Jono Pauliaus II dideles pastangas bei didelius nuopelnus ginant žmogaus teises, skatinant taiką ir tarp - religinį dialogą. Pasak jo, Prancūzija su dideliu palankumu įvertino ir paties Benedikto XVI pirmuosius viešus aktus, kuriais jis parodė, jog tęs savo pirmtako pradėtą dialogą su musulmonais ir žydais. Ambasadorius pripažino, kad šiuo metu Prancūzija, kuri jau virš dviejų šimtų metų siekia vadovautis laisvės, brolybės ir lygybės idealais, išgyvena krizę. Tai aiškiai parodė neseniai beveik visų didesnių Prancūzijos priemiesčių kvartaluose vykusios riaušės.
Ambasadorius Kessedjian taipogi užsiminė apie 1905 metų Bažnyčių ir valstybės atskyrimo įstatymo šimto metų jubiliejų. Jo nuomone, klaidinga manyti, kad šis įstatymas siekia iš viešosios į privačią erdvę išstumti dvasinius ir religinius įsitikinimus. Priešingai, viešosios erdvės neutralumas yra sąžinės ir religijos laisvės garantas, sakė jis .
Prancūzijos ambasadorius prie Šventojo Sosto paminėjo daug sričių, kurios yra svarbios abejoms pusėms ir kuriose įmanoma glaudžiai bendradarbiauti. Visų pirma tai žmogaus asmens kilnumo ir laisvės idealo bei tarptautinės teisės skleidimas Europos Sąjungoje, Europos kontinente, Afrikoje ir visoje tarptautinėje bendruomenėje. Tai dėmesys tokiems globaliems klausimams kaip antai klimato atšilimas bei tarptautinis saugumas. Tai rūpestis taika artimuosiuose rytuose, o ypač taikiu Izraelio - Palestinos bei Irako konfliktų sprendimu . Tai pastangos padėti Afrikos šalims pasiekti aukštesnį išsivystymo lygį.
Šventasis Tėvas padėkojo ambasadoriui Bernard Kessedjian už jo ir už jį siuntusio Prancūzijos Prezidento Jacques Chirac palankų nusiteikimą bendradarbiauti su Šventuoju Sostu. Savo ruožtu jis pažymėjo, jog Šventasis Sostas skiria ypatingą dėmesį Prancūzijai.
Komentuodamas 1905 metų Bažnyčių ir valstybės atskyrimo įstatymo 100 metų jubiliejų , Šventasis Tėvas pažymėjo, jog pasaulietiškumo principo pagrindas yra sveikas valdžių atskyrimas, kuris padeda tiek Bažnyčiai , tiek valstybei išlaikyti joms deramą autonomiją. Tačiau, patikslino popiežius, pasaulietiškumo principas nereiškia, jog Bažnyčia atsiduria už visuomenės ribų ir negali įvairiuose lygiuose diskutuoti su pasaulietine valdžia.
Didelį dėmesį popiežius Benediktas XVI skyrė nelengvai dabartinei Prancūzij os socialinei situacijai ir prievartos epizodams , apie kuriuos prieš tai užsiminė ambasadorius. Jis palinkėjo rasti tinkamą atsakymą, pagrįstą dialogu bei supratingumu, į iškilusias problemas tam, kad būtų atstatyta socialinė taika ir pagarba ilgaamžėms Prancūzijos lygybės bei brolybės vertybėms. Šventojo Tėvo įsitikinimu, jauniems žmonėms reikia pasiūlyti visuomenės ir asmeninį idealus, kurie suteiktų jiems vilties bei motyvą gyventi. Tam reikia taipogi suteikti ir konkrečias galimybes. Šventasis Tėvas priminė, kad emigrantų šeimos, iš kurių dažniausiai buvo kilę maištaujantys jaunuoliai, daug prisidėjo prie Prancūzijos ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystimosi nuo pat II Pasaulinio karo.
Popiežius užsiminė apie delikatų šeimos klausimą. Per ambasadoriaus asmenį jis simboliškai priminė visai Prancūzijos tautai, jog jokia santykių forma neprilygsta šeimai ir jos edukacinei vertei jaunų žmonių brendime bei auklėjime. Todėl šeima turi būti remiama tiek valstybės, tiek Bažnyčios.
Benediktas XVI užsiminė taip pat apie kitą šių laikų opią problemą – mokslo ir moralės santykį. Jis apgailestavo, kad plinta tendencija žmogaus embrioną pirminėje stadijoje laikyti tik tyrimų objektu ir paragino spręsti etinius klausimus visų pirmą žmogaus asmens, o ne mokslo požiūriu.
Šventasis Tėvas paragino Prancūziją ir toliau tęsti savo įsipareigojimus Afrikos kontinento valstybėms, keliant jų išsivystymo lygį bei autonomiją tiek finansiniais pagalbos mechanizmais, tiek formuojant įvairių sričių specialistus.
Galiausiai po piežius, palinkėjęs Prancūzijos žmonėms sukurti teisingumo ir taikos visuomenę, pavedė juos Lurdo Dievo Motinos ir Prancūzijos šventųjų globai, o patikinęs Prancūzijos ambasadorių prie Šventojo Sosto, jog jis pasiruošęs nedelsdamas atsiliepti į visus jo prašymus, perdavė jam, jo artimiesiems ir bendradarbiams Apaštališkąjį palaiminimą. (rk)