Ketvirtadienio vakarą popiežius Benediktas XVI šv. Petro bazilikoje susitiko su Romos
universitetų studentais. Panašus susitikimas jau buvo surengtas spalio 27 dieną. Tąkart
Šv. Tėvas susitiko su Romoje veikiančių bažnytinių aukštųjų mokyklų studentija ir
profesūra. Šį kartą susitikimas buvo skirtas visiems studentams – ir tiems kurie lanko
Romos popiežiškuosius universitetus ir institutus, ir Italijos valstybinių ir Romoje
veikiančių privačių aukštųjų mokyklų studentams. Ketvirtadienio vakarą vykusiame susitikime
taip pat dalyvavo kitų Europos šalių studentijos atstovai, dalyvavę Romoje šiomis
dienomis vykusiame Europos universitetų ketvirtajame konvente ir dalyviai, taip pat
šiomis dienomis Romoje vykstančio suvažiavimo, skirto užsieniečių studentų sielovadai.
Į susitikimą taip pat atvyko Italijos švietimo ministras ir aukštąjį mokslą koordinuojančių
valstybinių institucijų vadovai.
Studentai ir dviejų minėtų suvažiavimų dalyviai
17 valandą susirinko į šv. Petro bazilikoje aukotas Mišias, kurioms vadovavo popiežiaus
vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini. Mišioms pasibaigus į baziliką atėjo
popiežius Benediktas XVI ir pasakė studentams neilgą kalbą. Pirmiausia popiežius
džiaugėsi, kad Romos universitetuose pastaruoju metu gerokai išaugo susidomėjimas
naujuoju humanizmu, analizuojančiu dabartinio meto kultūros pasikeitimus ir besistengiančiu
harmoningai derinti mokslą ir tikėjimą. Popiežius taip pat palankiai įvertino pastarojo
meto universitetinės sielovados iniciatyvas, skirtas tiek studentams, tiek ir dėstytojams.
Atskirai
keletą sveikinimo žodžių popiežius tarė Popiežiškosios migrantų ir keleivių sielovados
tarybos surengto užsieniečių studentų sielovados kongreso dalyviams. Studijavimo užsienyje
reiškinio apimtis kasmet vis didėja ir Bažnyčia į šį reiškinį privalo atsiliepti su
deramu dėmesingumu. Jaunas žmogus, palikęs savo šalį ir iškeliavęs studijuoti į užsienį,
susiduria ne tik su dažnai pasitaikančiomis ekonominėmis problemomis, bet visų pirmą
su tapatybės krizės pavojumi. Bažnyčia, kiek tai liečia katalikus studentus, turi
pasirūpinti derama užsieniečių studentų sielovada, kad ir užsienyje jie galėtų gyventi
pilnavertį krikščionišką gyvenimą. Reikia taip pat deramai akcentuoti pozityviąją
studijų užsienyje pusę. Juk jaunas žmogus, pasimokęs svetur, praturtėja ne tik universitetuose
gaunamomis žiniomis, bet visų pirma dvasine ir kultūrine patirtimi.
Galiausiai
savo kalboje popiežius priminė, jog jau tik kelios dienos liko iki Kalėdų ir linkėjo
prasmingai praleisti paskutiniąsias adventinio laukimo dienas. (jm)