Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Lenkijos vyskupais.

Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su vizitą Ad Limina baigiančia antra Lenkijos vyskupų grupe. Atsisveikindamas su Lenkijos vyskupais, Šv. Tėvas jiems kalbėjo apie vyskupo atsakomybę už evangelizavimo darbą jam patikėtoje vietinėje Bažnyčioje, apie pareigą bendradarbiauti su savo kunigija, su vyskupijos teritorijoje gyvenančiais vienuoliais ir su pasauliečiais.

Puikiai žinome, kad vyskupas yra atsakingas už evangelizacijos darbą ir kad jam skirta triguba misija, trigubas – pranašiškas, kunigiškas ir ganytojiškas pašaukimas. Vykdant šias pareigas, pagrindiniai vyskupo bendradarbiai yra kunigai. Jais vyskupas turi labiausiai rūpintis. Labai svarbus asmeninis vyskupo pavyzdys. Ne tik duodamas nepriekaištingo asmeninio gyvenimo pavyzdys, bet taip pat rūpinimasis, kad kiekvienas kunigas gyventų sekdamas krikščioniškosiomis skaistumo, neturto, pamaldumo, paprastumo, jautraus sąžiningumo dorybėmis. Dėl to kiekvienas vyskupas privalo skirti didelį dėmesį būsimų kunigų ugdymo seminarijose kokybei. Reikia rūpintis ne tik intelektiniu būsimų kunigų rengimu jų laukiantiems uždaviniams, bet taip pat dvasios ir jausmų ugdymui. Neseniai buvo paskelbta Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos instrukcija dėl kandidatų į kunigus tinkamumo. Prašau, brangūs broliai, deramai atsižvelgti į tai, kas toje instrukcijoje nurodyta,- sakė popiežius. Taip pat labai svarbu, kad intelektinis ir dvasinis kunigų ugdymas nesibaigtų seminarijoje, bet kad būtų vykdoma nuolatinė kunigų formacija. Vyskupas, būdamas savo vietinės Bažnyčios ganytojas, savo ruožtu privalo apgaubti savo kunigus tėvišku rūpestingumu. Vyskupas turėtų taip organizuoti savo darbų programą, kad visuomet galėtų skirti laiko savo kunigams, kad galėtų juos dėmesingai išklausyti ir padėti sunkumuose. O jei pasitaiko pašaukimo krizė, vyskupas turi padėti kunigui ją įveikti ir atgaivinti susvyravusią meilę Kristui ir Bažnyčiai. Taip pat ir tais atvejai, kai reikia kunigą sudrausminti, vyskupas privalo būti kupinas tėviškos meilės.

Kitą Lenkijos vyskupams sakytos kalbos dalį popiežius skyrė bendradarbiavimui su vienuoliais. Vienuoliškųjų charizmų ir tarnysčių įvairovė yra brangus Bažnyčios turtas. Vyskupas turi skatinti vienuolius kuo gausiau ir sklandžiau įsijungti į vyskupijoje vykdomas sielovados programas, darniai bendradarbiauti su kunigais ir pasauliečiais. Nors vienuoliai ir jų bendruomenės vadovaujasi savosiomis regulomis ir yra pavaldūs savo vienuolinei vyresnybei, tačiau, kaip skelbia Kanonų teisės kodeksas, tame kas liečia sielų išganymą, liturgiją ir sielovadą, jie yra pavaldūs vietos vyskupui. Dėl to,- ragino popiežius,- mylėkite jūsų vyskupijose gyvenančius vienuolius ir būkite jiems dėmesingi. Ypatingai gerbiamos turi būti seserys vienuolės. Turi būti deramai vertinamas jų atliekamas darbas įvairiose vyskupijos gyvenimo srityse. Meilės ir nepaprasto dėmesingumo vertos ypač kontempliatyvaus gyvenimo vienuolių bendruomenės.

Trečiąja savo kalbos dalį popiežius skyrė katalikų pasauliečių pareigai aktyviai dalyvauti savo visuomenės naujajame evangelizavime. Benediktas XVI visų pirma priminė savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II posinodiniame apaštališkajame paraginime „Ecclesia in Europa“ nuskambėjusį konstatavimą, kad šiandien Europos kultūroje vyksta tyli apostazija ir kad sotus žmogus gyvena taip, tarsi Dievo nebūtų. Puikiai suvokdama šios proceso grėsmę, Bažnyčia privalo drąsiai skelbti pasauliui Jėzų ir Kristų ir jo atneštą viltį. Šiame darbe katalikų pasauliečių vaidmuo yra itin svarbus ir niekuo nepakeičiamas. Pagrindinė katalikų pasauliečių misija – tai visuomenės moralinio atnaujinimo darbas. Norėdami atnaujini visuomenę, turime atnaujinti žmogų, jo išpažįstamas vertybes, turime atgaivinti moralinių vertybių hierarchiją, pagal kurią žmogus priima sprendimus savo kasdieniame gyvenime. Svarbus katalikų pasauliečių uždavinys yra taip pat dalyvavimas politinėje veikloje. Bažnyčia niekados savęs netapatina su jokia partija ar politine srove, o iš politikoje dalyvaujančių katalikų laukia, kad jie savo veikla duotų aiškų ištikimybės krikščioniškoms vertybėms liudijimą. Katalikai pasauliečiai, pasinėrę į visuomeninį gyvenimą, taip pat ir į politiką, turi būti meilės tiesai, solidarumo ir tarnavimo bendram gėriui liudytojai. (jm)