Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Lenkijos vyskupais.
Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su vizitą Ad Limina baigiančia
antra Lenkijos vyskupų grupe. Atsisveikindamas su Lenkijos vyskupais, Šv. Tėvas jiems
kalbėjo apie vyskupo atsakomybę už evangelizavimo darbą jam patikėtoje vietinėje Bažnyčioje,
apie pareigą bendradarbiauti su savo kunigija, su vyskupijos teritorijoje gyvenančiais
vienuoliais ir su pasauliečiais.
Puikiai žinome, kad vyskupas yra atsakingas
už evangelizacijos darbą ir kad jam skirta triguba misija, trigubas – pranašiškas,
kunigiškas ir ganytojiškas pašaukimas. Vykdant šias pareigas, pagrindiniai vyskupo
bendradarbiai yra kunigai. Jais vyskupas turi labiausiai rūpintis. Labai svarbus asmeninis
vyskupo pavyzdys. Ne tik duodamas nepriekaištingo asmeninio gyvenimo pavyzdys, bet
taip pat rūpinimasis, kad kiekvienas kunigas gyventų sekdamas krikščioniškosiomis
skaistumo, neturto, pamaldumo, paprastumo, jautraus sąžiningumo dorybėmis. Dėl to
kiekvienas vyskupas privalo skirti didelį dėmesį būsimų kunigų ugdymo seminarijose
kokybei. Reikia rūpintis ne tik intelektiniu būsimų kunigų rengimu jų laukiantiems
uždaviniams, bet taip pat dvasios ir jausmų ugdymui. Neseniai buvo paskelbta Katalikiškojo
auklėjimo kongregacijos instrukcija dėl kandidatų į kunigus tinkamumo. Prašau, brangūs
broliai, deramai atsižvelgti į tai, kas toje instrukcijoje nurodyta,- sakė popiežius.
Taip pat labai svarbu, kad intelektinis ir dvasinis kunigų ugdymas nesibaigtų seminarijoje,
bet kad būtų vykdoma nuolatinė kunigų formacija. Vyskupas, būdamas savo vietinės Bažnyčios
ganytojas, savo ruožtu privalo apgaubti savo kunigus tėvišku rūpestingumu. Vyskupas
turėtų taip organizuoti savo darbų programą, kad visuomet galėtų skirti laiko savo
kunigams, kad galėtų juos dėmesingai išklausyti ir padėti sunkumuose. O jei pasitaiko
pašaukimo krizė, vyskupas turi padėti kunigui ją įveikti ir atgaivinti susvyravusią
meilę Kristui ir Bažnyčiai. Taip pat ir tais atvejai, kai reikia kunigą sudrausminti,
vyskupas privalo būti kupinas tėviškos meilės.
Kitą Lenkijos vyskupams sakytos
kalbos dalį popiežius skyrė bendradarbiavimui su vienuoliais. Vienuoliškųjų charizmų
ir tarnysčių įvairovė yra brangus Bažnyčios turtas. Vyskupas turi skatinti vienuolius
kuo gausiau ir sklandžiau įsijungti į vyskupijoje vykdomas sielovados programas, darniai
bendradarbiauti su kunigais ir pasauliečiais. Nors vienuoliai ir jų bendruomenės vadovaujasi
savosiomis regulomis ir yra pavaldūs savo vienuolinei vyresnybei, tačiau, kaip skelbia
Kanonų teisės kodeksas, tame kas liečia sielų išganymą, liturgiją ir sielovadą, jie
yra pavaldūs vietos vyskupui. Dėl to,- ragino popiežius,- mylėkite jūsų vyskupijose
gyvenančius vienuolius ir būkite jiems dėmesingi. Ypatingai gerbiamos turi būti seserys
vienuolės. Turi būti deramai vertinamas jų atliekamas darbas įvairiose vyskupijos
gyvenimo srityse. Meilės ir nepaprasto dėmesingumo vertos ypač kontempliatyvaus gyvenimo
vienuolių bendruomenės.
Trečiąja savo kalbos dalį popiežius skyrė katalikų
pasauliečių pareigai aktyviai dalyvauti savo visuomenės naujajame evangelizavime.
Benediktas XVI visų pirma priminė savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II posinodiniame
apaštališkajame paraginime „Ecclesia in Europa“ nuskambėjusį konstatavimą, kad šiandien
Europos kultūroje vyksta tyli apostazija ir kad sotus žmogus gyvena taip, tarsi Dievo
nebūtų. Puikiai suvokdama šios proceso grėsmę, Bažnyčia privalo drąsiai skelbti pasauliui
Jėzų ir Kristų ir jo atneštą viltį. Šiame darbe katalikų pasauliečių vaidmuo yra itin
svarbus ir niekuo nepakeičiamas. Pagrindinė katalikų pasauliečių misija – tai visuomenės
moralinio atnaujinimo darbas. Norėdami atnaujini visuomenę, turime atnaujinti žmogų,
jo išpažįstamas vertybes, turime atgaivinti moralinių vertybių hierarchiją, pagal
kurią žmogus priima sprendimus savo kasdieniame gyvenime. Svarbus katalikų pasauliečių
uždavinys yra taip pat dalyvavimas politinėje veikloje. Bažnyčia niekados savęs netapatina
su jokia partija ar politine srove, o iš politikoje dalyvaujančių katalikų laukia,
kad jie savo veikla duotų aiškų ištikimybės krikščioniškoms vertybėms liudijimą. Katalikai
pasauliečiai, pasinėrę į visuomeninį gyvenimą, taip pat ir į politiką, turi būti meilės
tiesai, solidarumo ir tarnavimo bendram gėriui liudytojai. (jm)